Viskas prasidėjo 2017 m., kai Pombalo mieste esančio sklypo savininkas vykdydamas statybos darbus pastebėjo, kad jo kieme guli keletas suakmenėjusių kaulų fragmentų – ir susisiekė su tyrėjų komanda, kuri tais pačiais metais pradėjo kasinėjimus.
Visai neseniai, 2022 m. rugpjūčio 1–10 d., šioje vietoje dirbantys portugalų ir ispanų paleontologai pamažu atkasė galbūt didžiausio Europoje rasto sauropodo dinozauro liekanas. Zauropodai – tai žolėdžiai keturkojai dinozaurai ilgais kaklais ir uodegomis.
„Neįprasta rasti visus tokio gyvūno šonkaulius, juolab, kad būtų išsilaikiusi pirminė anatominė jų padėtis. Taip išsilaikiusių Portugalijos vėlyvojo juros periodo dinozaurų – o ypač zauropodų – fosilijų aptinkama labai nedaug“, – sako Lisabonos universiteto (Portugalija) Gamtos mokslų fakulteto podoktorantūros tyrėja Elisabete Malafaia.
Iki šiol vietovėje buvo surinktas svarbus ašinio skeleto elementų rinkinys, kurį sudaro galimo brachiozauridinio zauropodo slanksteliai ir šonkauliai. Brachiosauridae šeima – didelių dinozaurų šeima, gyvenusi vėlyvajame juros ir ankstyvajame kreidos perioduose maždaug prieš 160–100 mln. metų. Tokie dinozaurai pasižymi ryškiai išsivysčiusiomis priekinėmis galūnėmis. Šiai zauropodų grupei priklauso, pavyzdžiui, Brachiosaurus altithorax ir Giraffatitan brancai, taip pat Portugalijos Vakarų regione rasta vėlyvojo juros periodo rūšis Lusotitan atalaiensis.
Fosilijų išlikimo ypatybės ir jų išsidėstymas rodo, kad radimvietėje gali būti ir kitų šio skeleto dalių – ši hipotezė bus tikrinama per būsimas kasinėjimus.
„Monte Agudo paleontologinėje vietovėje atlikti tyrimai patvirtina, kad Pombalo regionas – svarbi vėlyvosios juros stuburinių fosilijų radimvietė, kurioje pastaraisiais dešimtmečiais aptikta daug medžiagos, kuri svarbi siekiant pažinti žemyninę fauną, gyvenusią Pirėnų pusiasalyje maždaug prieš 145 mln. metų“, – priduria Elisabete Malafaia.
Parengta pagal Phys.org.
