Aplink Ukrainos prezidento rūmus užbarikaduoti ištisi kvartalai. Šen bei ten galima pamatyti ginkluotus karius. Į pastatą galima patekti tik įveikus kelis patikros punktus.
Suomių žurnalistai pasakoja, kad galiausiai atsiduria dideliame biure. Čia daugybė popierių, krūvos knygų, šūsnis neperšaunamų liemenių ir apvalus konferencijų stalas. Langas uždengtas užuolaidomis. Čia stovi ir penkiasdešimtmetis vyras, apsirengęs šiuolaikines aktualijas atspindinčiais Ukrainos vadovų drabužiais: ilgais žaliais marškiniais ir žaliomis kelnėmis. Vyras maloniai paspaudžia žurnalistams ranką.
2022 m. Ukrainoje tokia sąvoka kaip perteklinės saugos priemonės tiesiog neegzistuoja. „Kijeve nuolat tvyroja grėsmė. Bet kurią akimirką Rusija gali paleisti kruizines raketas arba atsiųsti diversantų komandą. Visada į tai atsižvelgiame“, – sako M.Podoliakas.
Jis yra prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir matomiausias Ukrainos administracijos atstovas. Jį dažnai galima pamatyti šalia prezidento – be to, jis yra kuo tikriausias Ukrainos ruporas. Pavyzdžiui, prižiūri šalies „Twitter“ paskyrą.
„Karo pradžioje jie planavo užimti Hostomelio oro uostą. Tuo pat metu į Kijevą turėjo įvažiuoti tankai, o specialiosios pajėgos turėjo užimti administracinius pastatus. Po to jie būtų užgniaužę visą pasipriešinimą. Planas visiškai žlugo Ukrainos karinio ir politinio lyderio, prezidento Volodymyro Zelenskio dėka, teigia M.Podoliakas.
Suomių žurnalistai dalijais įspūdžiais, kad bendrauti su prezidentūros administracijos vadovu lengva – ne veltui jis anksčiau dirbo žurnalistu. Pavyzdžiui, jis tyrė kandidato į prezidentus Viktoro Juščenkos apnuodijimą 2004 m.
2020 m. Ukrainos žurnalas „Focus“ M.Podoliaką yra pavadinęs trečiuoju įtakingiausiu asmeniu šalyje.
Tiesa, jo anglų kalbos įgūdžiai nėra pakankamai geri, kad galėtų šia kalba duoti interviu, todėl M.Podoliakas mielai sutinka kalbėti rusiškai. Toks tas 2022 m. rugpjūčio Ukrainos „nacizmas“, ironiškai pastebi suomių žurnalistai.
Į klausimą, kaip Ukrainai šeštąjį karo mėnesį sekasi fronte, M.Podoliakas atsako situaciją matantis gana pesimistiškai.
„Karas jau įžengė į ketvirtąjį etapą. Rusija į Ukrainą atgabeno daug įrangos ir žmonių. Jie daugiausia kovoja naudodami artileriją ir planuoja tai daryti iki žiemos pradžios“, – teigia prezidentūros atstovas.
Tuo pat metu Maskva, pasak jo, bando nualinti Europą energijos trūkumu, kad Senasis pasaulis pavargtų nuo karo ir pagalbos Ukrainai. Tačiau pasak M.Podoliako, Ukrainos kontrpuolimas pietuose vyksta sparčiai.
„Siekiame veiksmingai sunaikinti jų tiekimo grandines, logistikos ir sprendimų priėmimo centrus. Mes taip trokštame reaktyvinių sistemų būtent todėl, kad jos leidžia mums daryti spaudimą Rusijos kariuomenei, o mūsų pačių kariai tuo metu žūsta mažiau. Mūsų užduotis – apsunkinti jų aprūpinimą ir prieš žiemą priversti juos pasitraukti“, – aiškina prezidento patarėjas.
Paklaustas apie JAV raketų sistemas HIMARS, M.Podoliakas sako, kad priešingai nei teigia Rusija, pastarajai nepavyko sunaikinti nė vieno tokio įrenginio.
„Mano patarimas: niekada netikėkite tuo, ką sako Rusijos gynybos ministerija“, – glaustai pastebi patarėjas.
Jis taip pat teigia, kad Ukrainai pavyko sustabdyti Rusijos puolimą Donbase – nepaisant to, kad rusai kasdien paleidžia 40–50 tūkstančių įvairaus kalibro sviedinių.
M.Podoliakas mano, kad pagrindine Rusijos puolimo auka dabar yra Charkovas.
„Jau šešis mėnesius miestas apšaudomas iš raketų paleidimo įrenginių, haubicų ir lėktuvų. Jie nori Charkovą paversti nauju Groznu arba Alepu. Jie griauna ir centrą ir gyvenamuosius pastatus priemiesčiuose. Jų tikslas – sėti paniką, kad visuomenė pasiduotų“, – teigia valdžios atstovas.
M.Podoliakas sako, kad Rusija šiame kare jau peržengė visas įsivaizduojamas ir neįsivaizduojamas ribas. Jo nuomone, agresorius už savo nusikaltimus turi sulaukti teisinės atsakomybės – priešingu atveju visa Europos saugumo sistema praras savo pagrįstumą.
O kaip dėl pačios Ukrainos veiksmų, kuriuos neseniai kritikavo „Amnesty International“? Institucijos ataskaitoje pabrėžiama, kad už išpuolį atsakinga Rusija, tačiau dėl Ukrainos karių dislokavimo apgyvendintose vietovėse civiliams kilo pavojus. Galbūt Ukrainai reikėtų išnagrinėti šiuos teiginius, o ne tiesiog atsisakyti juos aptarti?
M.Podoliakas šiuo klausimu laikosi gana griežto požiūrio. „Mūsų matytas pranešimas atitinka Rusijos propagandą. Išeina, kad šalis neturi teisės gintis savo teritorijoje. Rusija apšaudo civilius gyventojus sunkiąja artilerija ir kruizinėmis raketomis, taip pat naikina civilinę infrastruktūrą. „Amnesty“ prarado bet kokį patikimumą. Organizacijos vadovybė turi būti pakeista. Turime išsiaiškinti, ar jie gavo finansavimą iš Rusijos“, – teigia jis.
O kaip dėl nuostolių Ukrainos pusėje? Naujausi oficialūs duomenys apie juos pateikti birželio pradžioje. M.Podoliakas atsako, kad šis klausimas priklauso Generalinio štabo kompetencijai. Tačiau jis yra pasirengęs įvardyti Rusijos nuostolius: nuo 90 000 iki 120 000 žuvusių ir sužeistų karių.
„Jiems sunku nuslėpti savo nuostolius. Kasdien Rusijoje vyksta šimtai laidotuvių“, – teigia Ukrainos valdžios atstovas.
Karo pradžioje Ukraina paėmė daug belaisvių, tačiau vėliau apie tai buvo kalbama mažai. Nepakankamas belaisvių skaičius gali tapti problema, nes Ukraina bando išgelbėti bataliono „Azov“ karius ir karininkus, patekusius į Rusijos gniaužtus. Ar rusai nustojo pasiduoti, ar Ukraina nebeleidžia jiems pasiduoti?
Pasak M.Podoliako, pasikeitus karo pobūdžiui, belaisvių iš tiesų sumažėjo. Pavasario pradžioje rusai gausiai dalyvaudavo kovose. Dabar jie lėtai žengia į priekį ir pasitelkę artileriją kariauja sekinimo karą.
Prezidento patarėjas sako, kad Ukraina nuolat derasi dėl belaisvių ir tam tikri mainai vyksta.
„Mes galvojame „Azovstal“ gynėjų likimą, tačiau jų padėtis sprendžiasi sunkiai. Rusija nori iš jų gauti kuo daugiau naudos savo propagandai. Tarptautinis Raudonasis Kryžius ir JT neatlieka savo darbo gerai. Jie turėtų būti aktyvesni“, – situaciją vertina M.Podoliakas.
Jis taip pat pakartoja Ukrainos vyriausybės prašymą teikti pagalbą iš užsienio. Niekur Europoje nėra tokio ginklų arsenalo kaip Rusijoje – tačiau net ir turėdama mažiau ginklų Ukraina gali įgyti pranašumą mūšio lauke. Su sąlyga, kad šie ginklai bus modernūs ir atitiks NATO standartus.
M.Podoliako pageidavimų sąrašas yra čia pat po ranka: 200–250 tolimojo nuotolio 150 mm kalibro artilerijos paleidimo įrenginių, 50–80 raketų paleidimo įrenginių, žvalgybiniai ir puolamieji bepiločiai orlaiviai, šarvuočiai ir žinoma, priešlėktuvinės bei priešraketinės sistemos.
„Perėmimo sistemos ypač svarbios, nes Rusija kruizinėmis raketomis smogia į gyvenamuosius rajonus“, – nurodo M.Podoliakas.
Tačiau Ukrainos ekonomikai reikia ne tik ginklų, bet ir pagalbos. Rusija taip pat bando ją sunaikinti – puldama gamyklas, uostus ir žemės ūkį.
Remdamasis V.Zelenskio siūlymu, M.Podoliakas taip pat pritaria vizų rusams ribojimui. „Karą remiantys rusai dabar gali laisvai keliauti po Europą, kurią taip niekina: atostogauti ir apsipirkinėti. Tai atrodo keista“, – sako jis.
Vasarį Vladimiras Putinas pasiūlė Ukrainai sudaryti raštišką susitarimą, kad ji nestotų į NATO. Ar tai – arba kas nors kita – galėjo užkirsti kelią karui?
„Rusija neketino sustoti, – mano M.Podoliakas. – Tai ypač parodė karas Gruzijoje ir antrieji Minsko susitarimai. Rusija užpuolė, nes manė galinti išplėsti savo teritorijas. Galimas Minsko-3 susitarimas leistų jai tik sustiprinti savo pozicijas Donbase ir surengti dar agresyvesni griaunantį puolimą“, – teigia prezidento patarėjas.
„Nebuvo jokių galimybių derėtis, o kalbos apie demilitarizaciją buvo tik dalis Rusijos propagandos, kuria buvo siekiama sukelti karą. V.Putino planas paprastas: jis nori, kad Sovietų Sąjunga vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta. Ukraina jam yra tarsi kaulas gerklėje“, – teigia M.Podoliakas.
Karo pradžioje jis priklausė delegacijai, kuri bandė derėtis su rusais Baltarusijoje ir Turkijoje. Tačiau, anot M.Podoliako, tikrų derybų nebuvo.
„Visa tai buvo gana aplaidu ir neprofesionalu. Rusijos delegacija buvo visiškai nepasirengusi deryboms. Vietoje to ji tiesiog pateikė ultimatumų sąrašą. Taip pat paaiškėjo, kokia pasenusi buvo jų turima informacija apie Ukrainą“, – prisimena Ukrainos valdžios atstovas.
Kokia taikos tikimybė dabar, kai karas tęsiasi jau šešis mėnesius? Ar Ukraina turėtų įsiklausyti į Europos patarimus derėtis su Rusija?
M.Podoliako atsakymas yra tiesmukas ir aiškus. Jo nuomone, taikos derybų reikalavimai grindžiami iliuzija, kuri buvo išsklaidyta dar 2008 ir 2014 m.
„Ukrainos nepriklausomybė prieštarauja jų taikos vizijai. Jei Rusijai bus leista laimėti šį karą, ji galės diktuoti savo sąlygas visai Europai. Dėl to Rusija užpuls Moldovą, Gruziją, Šiaurės Kazachstaną arba Baltijos šalis. Be to, Rusija pradės manipuliuoti Europos Sąjungos vidaus politika, provokuodama kraštutines kairiąsias ir kraštutines dešiniąsias jėgas. Pasaulyje prasidės grandininė reakcija: kitos autoritarinės valstybės supras, kad savo tikslų gali pasiekti agresyviu karu“, – tokį vaizdą piešia M.Podoliakas.
Ir vis dėlto Rusijos ir Ukrainos karas, pasak prezidento patarėjo, baigsis prie derybų stalo. Kitas klausimas – kokioje aplinkoje vyks šios derybos?
„Rusija bus pasirengusi tikrajai taikai tik tada, kai patirs didelių taktinių nuostolių. Tada ji nustos kelti ultimatumus ir bus priversta įsiklausyti į kitų argumentus. Kai Ukraina pasieks 1991 m. nustatytas sienas, Rusija bus pasirengusi sėsti prie derybų stalo ir pasirašyti taikos sutartį. Tai vienintelis būdas užtikrinti laisvę ir liberalias vertybes Europoje“, – teigia Ukrainos prezidento patarėjas.
Tada gali atsirasti galimybė sukurti ir antrąją Michailo Podoliako tėvynę – mat jis gimė ir augo Ukrainoje, bet studijavo Baltarusijoje, kur 15 metų ten dirbo žurnalistu.
„Rusijos pralaimėjimas suteiks Baltarusijai laisvą pasirinkimą. Ji gali tapti europietiška demokratija arba nevaldomu Rusijos užkampiu. Ji yra arčiau Europos nei Rusija. Dabartinė šalies vadovybės politika akivaizdžiai prieštarauja pačių baltarusių pasirinkimui“, – pastebi Ukrainos valdžios atstovas.
Parengta pagal „Helsingin Sanomat“.
