JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pirmadienį sakė, kad tai, jog Rusijos gynybos ministerija kreipėsi į Pchenjaną, rodo, kad „Rusijos kariuomenė ir toliau kenčia nuo didelio tiekimo trūkumo Ukrainoje, iš dalies dėl eksporto kontrolės ir sankcijų“.
JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad rusai ateityje gali bandyti įsigyti papildomos Šiaurės Korėjos karinės įrangos. Apie žvalgybos išvadą pirmasis pranešė laikraštis „New York Times“.
JAV pareigūnas neatskleidė, kiek tiksliai ginkluotės Rusija ketina įsigyti iš Šiaurės Korėjos.
Ši išvada paskelbta po to, kai J.Bideno administracija patvirtino, kad Rusijos kariuomenė rugpjūtį įsigijo Irano gamybos dronus, skirtus naudoti mūšio lauke.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija susidūrė su techninėmis problemomis, susijusiomis su „Mohajer-6“ ir „Shahed“ serijos bepiločiais orlaiviais, įsigytais pagal tikėtiną Rusijos planą įsigyti šimtus Irano bepiločių orlaivių, skirtų naudoti karo veiksmuose.
Pirmadienį Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas teigė, kad Irane pagaminti bepiločiai orlaiviai gali gabenti tris kartus daugiau šaudmenų nei Ukrainos pajėgų naudojami Turkijoje pagaminti „Bayraktar“ – tačiau jis teigė manantis, kad Ukrainos oro gynyba yra pajėgi juos numušti.
„Vienintelis dalykas, į kurį reikia (atsižvelgti), yra tai, kad tai modernus smogiamasis dronas. Bet mes nežinome jo gamybos kokybės, nes Iranas jį (pagamino) iš kontrabandinių dalių, nes šaliai taikomos sankcijos, – A.Ignatas sakė Ukrainos televizijos laidoje „Espreso“. – Tikėkimės, kad (dronai) nėra per daug gerai pagaminti ir mūsų priešlėktuviniai ginklai juos numuš, kaip ir visus kitus priešo (dronus)“.
Bet koks Šiaurės Korėjos ginklų pardavimas Rusijai būtų JT rezoliucijų, draudžiančių Pchenjanui eksportuoti į kitas šalis arba importuoti iš jų ginklus, pažeidimas.
Šiaurės Korėja siekia stiprinti santykius su Rusija, nes didžioji dalis Europos ir Vakarų šalių nuo jos nusigręžė. Š.Korėja dėl Ukrainos krizės kaltina JAV ir teigia, kad Vakarų „hegemoninė politika“ pateisina Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jais siekiama apsisaugoti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas neseniai apsikeitė laiškais, kuriuose paragino šalis „visapusiškai“ ir „strategiškai bei taktiškai“ bendradarbiauti.
Maskva taip pat prisidėjo prie Šiaurės Korėjos smerkdama praėjusį mėnesį atnaujintas didelio masto bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Pchenjanas laiko invazijos repeticija.
Rusija kartu su Kinija paragino sušvelninti JT sankcijas, įvestas reaguojant į Šiaurės Korėjos branduolinius ir balistinių raketų bandymus.
Būdamos JT Saugumo Tarybos narėmis, jos nuo 2006 m. patvirtino 11 sankcijų Šiaurės Korėjai paketų. Tačiau gegužę jos vetavo JAV vadovaujamus mėginimus įvesti naujas priemones režimui, kurie buvo pasiūlyti po kelių pagarsėjusių Š.Korėjos raketų bandymų.
Šiaurės Korėja taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi siųsti statybininkus padėti atstatyti Rusijos okupuotas teritorijas Ukrainoje – taip pažeisdama JT rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės iki 2019 m. iš savo teritorijos repatrijuotų visus Šiaurės Korėjos darbuotojus.
Šiaurės Korėjos ambasadorius Maskvoje neseniai susitiko su pasiuntiniais iš dviejų Rusijos remiamų separatistinių teritorijų Ukrainos Donbaso regione ir išreiškė optimizmą dėl bendradarbiavimo „darbo jėgos migracijos srityje“ – nurodydamas, kad jo šalis sušvelnino pandeminę sienų kontrolę.
Liepą Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi – išskyrus Rusiją ir Siriją – pripažinusia separatistines Luhansko ir Donecko respublikas, taip dar labiau prisidėdama prie Rusijos konflikto Ukrainoje.
Parengta pagal „The Guardian“.
