Be to, vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kalbėdamas su portalu „The Drive“/“The War Zone“ ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis, atskleidė, kad ukrainiečiai, padedami amerikiečių, integravo šias raketas į savo „MiG“ naikintuvus. Šiuo metu Ukrainoje naudojami tik „MiG-29 Fulcrum“.
Antiradarinės raketos – tokios kaip „AGM-88“ – pirmiausia skirtos priešiškų signalų skleidėjų – ypač priešlėktuvinės gynybos radarų, įskaitant tuos, kurie tiesiogiai susiję su raketų „žemė-oras“ sistemomis – neutralizavimui.
Per pokalbį su aukšto rango JAV gynybos pareigūnu buvo aptarta informacija apie naują JAV karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 775 mln. dolerių. Kalbėdamas konkrečiai apie HARM, jis teigė:
„Pirma, teikiame papildomų greitašaudžių priešraketinių raketų. Tai yra HARM raketos. Ukraina jau sėkmingai panaudojo šias raketas, jas sėkmingai integravo į Ukrainos orlaivius, ir tai leidžia Ukrainai ieškoti ir naikinti Rusijos radarus. Taigi, mes suteiksime papildomų HARM raketų.
[…] Norime būti atsargūs kalbėdami viešai apie pajėgumus, kurie Ukrainai suteiks didelį asimetrinį ir netikėtą pranašumą. Tačiau šiuo atveju pamatėme, kad jie jau sėkmingai jomis naudojasi. Taigi, jau galime patogiai apie tai kalbėti“.
Kokius „AGM-88“ variantus JAV kariuomenė suteikė ukrainiečiams ir kaip konkrečiai šios raketos buvo integruotos į „MiG-29“, bei kokiais režimais šie ginklai gali būti naudojami iš šių orlaivių, lieka neaišku.
Tačiau be Ukrainos karinėse oro pajėgose labai paklausių vienviečių „MiG-29“, ukrainiečiai turi nemažai ir dviviečių „MiG-29UB“, kurie yra tarsi mokomieji, tačiau vis dėlto turi ribotas kovines galimybes.
„MiG-29UB“ neturi radaro ir yra mažiau svarbūs oro mūšiuose nei jų vienviečiai „kolegos“ – todėl šie lėktuvai galėjo būti tinkamais kandidatais šiai integravimo užduočiai. Antrojo įgulos nario turėjimas galėtų padėti susidoroti su papildomu darbo krūviu, kuris gali atsirasti naudojant „AGM-88“ – jei tik išvis egzistuoja kokia nors patikima valdymo iš kabinos galimybė.
Tačiau dabar jau neabejotinai aišku, kad Ukrainos karinės oro pajėgos turi HARM pajėgumus ir kad jie yra aktyviai bei sėkmingai naudojami, todėl amerikiečiai yra pasirengę siųsti daugiau šių raketų. Tai suteikia Ukrainos kariuomenei naują svarbią priemonę, skirtą Rusijos oro gynybai slopinti arba naikinti. Tai savo ruožtu gali tik padėti sumažinti grėsmę ukrainiečių aviacijai ir leisti jai veikti efektyviau bei lanksčiau.
Tokios raketos kelia nemenką pavojų Rusijos priešlėktuvinei gynybai, ypač esančiai netoli fronto linijos. Tai turės poveikį tam, kaip dažnai jos skleis signalus ir kaip arti Ukrainos kontroliuojamos teritorijos jos bus dislokuojamos. Tai taip pat leidžia Ukrainos oro pajėgoms medžioti rusų oro gynybą santykinai saugesniu atstumu.
Tai, kad JAV kariuomenė ukrainiečiams perdavė „AGM-88“ (o vėliau tai ir oficialiai patvirtino), taip pat yra dar vienas pavyzdys, rodantis didesnį Amerikos valdžios institucijų norą į pagalbos paketus įtraukti pažangesnes ginkluotės sistemas.
HIMARS paleidimo įrenginių ir GMLRS raketų tiekimas, taip pat planai suteikti pažangias antžeminio oro erdvės raketų sistemas (NASAMS) yra kiti pavyzdžiai, rodantys, kaip pastaraisiais mėnesiais pasikeitė JAV politika šioje srityje.
Parengta pagal „The Drive“/“War Zone“.
