Lietuvos kaimynystėje aptiktas dar vienas „vampyrės“ kapas Palaidota su pjautuvu skersai gerklės

Kraują siurbiančios dvasios arba demono mirusio žmogaus kūne įvaizdis per amžių amžius buvo piešiamas beveik visų civilizacijų mitologijose ir pasakose.

 B. Zielinskos-Golembiewskos / M. Blicharskio nuotr.
 B. Zielinskos-Golembiewskos / M. Blicharskio nuotr.
M. Blicharskio nuotr.
M. Blicharskio nuotr.
 B. Zielinskos-Golembiewskos nuotr.
 B. Zielinskos-Golembiewskos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 6, 2022, 9:15 AM

Vienas iš ankstyviausių vampyrų vaizdavimo pavyzdžių – akadiečių, samariečių, asirų ir babiloniečių raštuose, kur minimi tokie demoniški personažai kaip Lilu ir Lilitu.

XVII a. pabaigoje ir XVIII a. daugelio Europos etninių grupių tautosakoje ir pasakojimuose paplito pasakojimai apie vampyrus. Jie buvo apibūdinami kaip piktieji keršytojai, savižudžiai, raganos, piktosios dvasios apsėsti lavonai arba kitų vampyrų užpuolimų aukos.

XVIII amžiuje vampyriškieji „incidentai“ Rytų Europoje pasiekė aukščiausią lygį, dažnai buvo atliekamos ekshumacijos, o potencialūs „vampyrai“ būdavo perveriami kuolu. Šis laikotarpis paprastai vadinamas „XVIII a. vampyrų kontroversija“.

O šią vasarą archeologai netoli Bydgoščiaus miesto šiaurės Lenkijoje aptiko neįprastą palaidojimą. Atlikus antropologinį tyrimą paaiškėjo, kad kape palaidota moteris turėjo išsikišusius priekinius dantis – o tai leidžia manyti, kad dėl jos išvaizdos XVII a. prietaringi vietiniai gyventojai galėjo laikyti ją ragana arba vampyre. Baiminantis jos prisikėlimo, ant kaklo jai buvo uždėtas pjautuvas, o prie kairės kojos piršto prikabinta spyna.

Kalbėdamas apie pjautuvą, Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius Dariuszas Polińskis paaiškino, kad tokia jo padėtis būtų nupjovusi galvą žmogui, jei jis būtų bandęs „prisikelti iš kapo“.

Nepaisant makabriškų detalių, moteris buvo palaidota su šilkine kepuraite ant galvos, kas XVII a. buvo prabangos prekė – o tai rodo, kad mirusioji turėjo aukštą socialinį statusą.

„Pjautuvas buvo padėtas ne šiaip horizontaliai, bet uždėtas ant kaklo taip, kad jei mirusysis būtų bandęs atsikelti, galva būtų buvusi nupjauta arba sužalota“, – sakė D.Polińskis.

Žinoma, kad jau XI a. Rytų Europos gyventojai bijodavo vampyrų ir prieš savo mirusiuosius imdavosi „antivampyriškų ritualų“, rašo žurnalas „Smithsonian“ – tikėdami, kad „kai kurie mirusieji iš kapo išlenda jau kaip kraują siurbiančios pabaisos, terorizuojančios gyvuosius“.

XVII a. antivampyriški laidojimo papročiai jau buvo „paplitę visoje Lenkijoje, reaguojant į pranešimus apie vampyrų protrūkį“.

„Kiti būdai apsisaugoti nuo mirusiųjų sugrįžimo – nupjauti galvą ar kojas, paguldyti mirusįjį veidu į žemę, sudeginti jį ar suknežinti akmeniu“, – laikraščiui „New York Post“ pasakojo D.Polińskis.

Kai kuriose Europos dalyse – ypač tarp slavų – tikėjimas legendomis apie vampyrus taip išplito, kad sukėlė masinę isteriją ir net paskatino žmonių, laikomų vampyrais, egzekucijas.

2015 m. archeologai už 200 kilometrų esančiame Drewsko kaime 400 metų senumo kapinėse rado penkis panašiu būdu palaidotus asmenis. Prie suaugusio vyro, kuriam buvo 35–44 metai, ir suaugusios moters, kuriai buvo maždaug 35–39 metai, gerklių buvo rasti prispausti pjautuvai.

Dar viena vyresnė moteris, kuriai mirties metu buvo 50–60 metų, buvo palaidota su ant klubų paguldytu pjautuvu, o ant gerklės – vidutinio dydžio akmeniu.

Dar dviejuose kapuose, kuriuose prie skeletų gerklių išliko pridėti pjautuvai, aptikta suaugusi 30–39 metų amžiaus moteris ir jauna, vos 14–19 metų amžiaus mergina.

„Pagal liaudies tikėjimą, pjautuvas nuo piktųjų dvasių saugojo gimdančias moteris, vaikus ir mirusiuosius. Jis taip pat buvo naudojamas ritualuose, skirtuose kovoti su juodąja magija ir raganavimu“ , – teigia tyrėjai.

Naujausias radinys išsiųstas į Torunę, kur archeologai atliks tolesnius tyrimus.

Parengta pagal „Business Insider“, „Science Alert“ ir „Daily Mail“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.