Įmonės projektų vadovas Vytautas Merkelis teigia, kad virtualia realybe užsiima jau beveik trejus metus, o idėja vystyti tokį projektą kilo supratus, jog didžiausią susidomėjimą ši technologija kelia būtent vaikams ir paaugliams. Anot jo, norėtųsi, jog virtuali realybė taptų ne tik pramoga, bet ir teiktų naudą.
Šios edukacijos metu 5-12 klasių moksleiviai yra nukeliami į 1944–1953 metų laikotarpį: „Didelėje sporto salėje užsidėję virtualios realybės įrangą jie gali kartu su klasiokais atlikti tam tikras užduotis – vaikščioti po stribų nuniokiotus bunkerius ar susitikti su partizanais. Tai istorijos ir pilietiškumo pamoka apie partizanus, tačiau ji interaktyvi ir pateikta mokiniams priimtinu būdu“, – aiškina V.Merkelis.
Istorijos vadovėliuose temų daug, tačiau projektui „Partizanų paslaptys“ pasirinktos būtent Laisvės kovos. V.Merkelis teigia, kad pats yra šaulys, tad šia tema domėjęsis ir skaitęs yra daug. Temos pasirinkimą lėmė ir šių dienų aktualijos – kadangi, anot pašnekovo, dabar svarbiausia prisiminti būtent Laisvės kovas.
Įmonės projektų vadovas teigia suprantantis, kad mokykloje mokytis iš vadovėlių gan sudėtinga: „Tad norisi visą šią informaciją perteikti šiuolaikiškai, moksleiviams suprantama kalba, pasinaudojant inovatyviausiomis technologijomis“.
Paklaustas, ką būtent mokiniai mato užsidėję virtualios realybės įrangą, V.Merkelis pasakoja, kad edukaciją apie partizanus, kurią sukurti prireikė metų, sudaro kelios scenos:
„Pirmojoje scenoje mokiniai atsiranda stribų nuniokotoje sodyboje, toliau seka pasakojimas apie tai, kad užpuolė stribai, išrėmė šeimą ir jie dabar turi surasti partizanų bunkerį. Kad tą bunkerį surastų, sodyboje turi aptikti kelias žemėlapio dėliones“.
Vėliau, anot pašnekovo, mokiniai vaikšto, tyrinėja aplinką, mato, kaip atrodė sodybos.
„Bendraudami jie suranda tą žemėlapį ir sužino, kur yra partizanų bunkeris. Tada yra nukeliami prie bunkerio, ten pasišneka su partizanu, kuris papasakoja apie tų laikų situaciją. Pasidaro nesaugu, tolumoje girdisi, kad atvažiuoja stribai, ir žaidėjai turi pasislėpti po žeme“, – teigia V.Merkelis.
Anot jo, edukacijos pabaigoje mokinių laukia ir pramoga – šaudymas į taikinius. „Juk kiekvienam rimtam partizanui reikalinga taikli akis“, – priduria pašnekovas.
Nors edukacija ir žaidybinė, joje iš labai arti galima pajusti Laivės kovų laikotarpio atmosferą. Pašnekovo teigimu, vaikai tai darydami gauna daug informacijos.
Paklaustas, ką mano tokioje edukacijoje sudalyvavę mokiniai, V.Merkelis teigia, jog jiems istoriją tokiu būdu mokytis yra daug smagiau:
„Jau vien užsidėję virtualios realybės akinius mokiniai džiaugiasi. Virtuali realybė dabar gan populiari, apie ją šnekama daug, o rasti ją galima ir internete. Šioje edukacijoje svarbu tai, kad mokinys būna ne vienas, o su klase. Jie vienas kitą mato, virtualioje realybėje bendrauja, turi savo partizanų avatarus. Taigi, tai ir pramoga, ir istorijos pamoka viename“.
Įmonės projektų vadovas priduria, kad edukacija pradėta vykdyti tik rugsėjį, tačiau sulaukiama vis daugiau užsakymų, o didžiausias susidomėjimas kol kas pastebimas Vilniuje.
Kol kas dėmesys skiriamas mokykloms – šią edukaciją moksleiviai gali užsisakyti per Kultūros paso sistemą nemokamai. V.Merkelis neatmeta galimybės šią edukaciją išbandyti ir ne mokiniams, tačiau, anot jo, kol kas šia linkme neinama.
Pirmąją tokio pobūdžio virtualios realybės edukaciją Lietuvoje sukūrusi bendrovė „Magic Calf“ turi ir kitų ateities planų – jau yra paruošę edukaciją apie ekologiją ir šiukšlių rūšiavimą, tačiau, V.Merkelio teigimu, visa tai – gan brangūs dalykai ir reikalauja nemažai lėšų.
