Praėjusią savaitę pasakytoje kalboje jis perspėjo: „Kilus grėsmei mūsų šalies teritoriniam vientisumui ir siekiant apginti Rusiją bei mūsų žmones, mes neabejotinai panaudosime visas mums prieinamas ginklų sistemas. Tai nėra blefas“.
JAV mokslininkų federacijos (angl. Federation of American Scientists) duomenimis, Rusijos ginklų sistemose yra 4477 dislokuotos ir rezervinės branduolinės galvutės, iš kurių apie 1900 yra „nestrateginės“, kitaip vadinamos taktiniais branduoliniais ginklais.
Tačiau kas yra taktinis branduolinis ginklas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto branduolinio ginklo?
Taktinis ir strateginis branduolinis ginklas
Taktinės kovinės galvutės – tai galvutės, skirtos naudoti ribotame mūšio lauke: pavyzdžiui, siekiant sunaikinti tankų koloną arba lėktuvnešio kovinę grupę. Tokios kovinės galvutės, kurių sprogstamoji galia siekia nuo 10 iki 100 kilotonų dinamito analogo, dar vadinamos „mažo galingumo“ galvutėmis.
Tuo tarpu galingiausių Rusijos „strateginių“ branduolinių galvučių sprogstamoji galia siekia 500–800 kilotonų – ir jos skirtos sunaikinti ištisus miestus bei dar daugiau.
Teigti, kad taktinių kovinių galvučių galingumas „mažas“, būtų kiek netikslu – kadangi nuo 10 iki 100 kilotonų dinamito sprogstamosios galios vis tiek pakanka didelėms problemoms sukelti: tai pasaulis suprato 1945 m., kai JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio Japonijoje.
Šių bombų sprogstamoji galia siekė atitinkamai 15 ir 21 dinamito kilotonos ekvivalentą– ir tai atitinka Rusijos taktinių branduolinių ginklų galią.
JAV vyriausybės archyvų duomenimis, pirminiai sprogimai Hirošimoje ir Nagasakyje iš karto pražudė apie 70 000 ir 35 000 žmonių, o dar dešimtys tūkstančių vėliau mirė nuo radiacijos.
Stevenso technologijos instituto Naujajame Džersyje (JAV) Mokslo ir technologijų studijų direktorius Alexas Wellersteinas sako, kad tikrasis branduolinių ginklų skirtumas iš tikrųjų yra ne jų sprogstamoji galia, o tai, kokie yra jų taikiniai.
„Atominiai bombardavimai Japonijoje buvo „strateginiai“ išpuoliai, kuriais daugiausia siekta sužlugdyti moralę ir įbauginti Japonijos vyriausiąją vadovybę, kad ši pasiduotų. Tai, ar 15 kilotonų galia buvo „strateginė“, priklausė nuo to, į ką buvo taikomasi“, – šių metų pradžioje saugumo tinklaraštyje „Outrider“ rašė A.Wellersteinas.
Kiti, įskaitant buvusį JAV gynybos sekretorių Jamesą Mattisą, sako, kad jokio skirtumo nėra.
„Nemanau, kad yra toks dalykas kaip „taktinis branduolinis ginklas“. Bet koks branduolinis ginklas, panaudotas bet kuriuo metu, gali itin greitai viską pakeisti“, – 2018 m. per Kongreso posėdį sakė J.Mattisas.
Kas nutiktų, jei Rusija branduolinį ginklą visgi panudotų?
Rusija (o prieš tai – Sovietų Sąjunga) yra sukaupusi dideles taktinių branduolinių ginklų atsargas.
Iš pradžių buvo manoma, kad atominės bombos panaudojimas mūšio lauke suteikia lyderiams galimybę suduoti lemiamą smūgį, kuris galėtų užkirsti kelią pralaimėjimui. Tokiu atveju nereikėtų naudoti didžiausių branduolinių ginklų, kurie, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (angl. Union of Concerned Scientists) teigimu, po kontratakos sukeltų „civilizacijai katastrofiškus branduolinius mainus“.
Savo interneto svetainėje organizacija tokį mąstymą vadina „ydingu ir pavojingu“.
„Taktiniai branduoliniai ginklai suteikia daugiau dviprasmiškumo – šalis gali manyti, jog jai pavyks išsisukti nuo atsakomybės, surengiant ribotą puolimą“, – teigia organizacija.
Kai kurios analizės patvirtina šią teoriją.
Vasarą Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) Sidhartho Kaushalo ir Samo Cranny-Evanso paskelbtame komentare teigiama, kad taktinių branduolinių ginklų panaudojimas prieš vadavietes ar oro bazes Europoje galėtų sumažinti civilių aukų skaičių aplinkinėse teritorijose.
Pavyzdžiui, RUSI ataskaitoje teigiama, kad panaudojus taktinę branduolinę bombą Suvalkų koridoriuje, NATO sąjungininkių Lenkijos ir Lietuvos sausumos pasienyje, skiriančiame Rusijos Kaliningrado sritį nuo kaimyninės Baltarusijos, nukentėtų tik keli šimtai civilių.
Visgi tikėtina, kad realybė butų toli gražu ne tokia.
„JAV karo simuliacijose prognozuojama, kad konfliktas, kuriame būtų panaudotas taktinis branduolinis ginklas, greitai taptų nekontroliuojamu, – rašoma Susirūpinusių mokslininkų sąjungos tinklaraštyje. – Prinstono universiteto atliktas JAV ir Rusijos konflikto, kuris prasidėtų taktinio branduolinio ginklo panaudojimu, modeliavimas numato, kad konfliktas eskaluotųsi greitai, jo metu žūtų ir būtų sužeista daugiau kaip 90 mln. žmonių“.
Reaguodama į V.Putino grasinimą praėjusią savaitę, Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija (ICAN) teigia, kad 2022 m. Europa – daug pavojingesnė vieta branduolinių ginklų panaudojimo atžvilgiu nei 1945 m. Japonija, kurioje tuo metu gyveno mažiau žmonių, o pati šalis buvo gana atsiskyrusi.
Dabartinėje Europoje „vienas branduolinis sprogimas greičiausiai nusineštų šimtus tūkstančių civilių gyventojų gyvybių ir sužeistų dar daugiau, o į atmosferą patekusios radioaktyviosios medžiagos galėtų užteršti dideles teritorijas daugelyje šalių“, – teigia ICAN. – Gelbėjimo tarnybos negalėtų veiksmingai reaguoti, o visuotinė panika sukeltų masinę žmonių migraciją ir rimtas ekonomines problemas. Daugkartiniai sprogimai, žinoma, būtų daug blogesni“.
Parengta pagal CNN.
