Dar rugsėjo 23 d., per pačią pirmąją Irano „kamikadzių“ dronų „Shahed-136“ ataką Odesoje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasigyrė vertingu „laimikiu“ – mat kariai tiesiog iš vandens ištraukė numuštą žvalgybinį ir atakos droną „Mohajer-6“.
Tai vienas iš dronų tipų, kuriuos Rusija įsigijo iš Irano – ir bent jau dalį dislokavo okupuotame Kryme.
Svarbu tai, kad Ukrainos priešlėktuvinei gynybai pavyko numušti orlaivį beveik nesugadintą. Šis faktas rodo, kad elektroninės kovos sistemos ne tik gerai suveikė, bet ir sėkmingai perėmė bepiločio orlaivio valdymą arba suklaidino jo navigacijos sistemą.
Kaip galima spręsti iš paskelbtų nuotraukų, po tokio nusileidimo ant vandens paviršiaus visa žala, kurią patyrė įrenginys, buvo tik vieno sraigto mentės praradimas. Nenukentėjo net orlaivio priekyje esanti itin trapi stebėjimo sistema.
Dar vienas svarbus aspektas, dėl kurio šis laimikis toks vertingas – tai, kad jame buvo termiškai valdomos bombos „Qaem-5“, kurios taip pat išliko sveikos.
Ukrainiečiai praneša, kad dabar bus išsamiai tikrinama kiekviena drono sudedamoji dalis, ypač jei ji sudaryta iš užsienio dalių – tikimasi sužinoti, kas tiekė technologijas Iranui, kuriam taikomos sankcijos.
Pavyzdžiui, jau kurį laiką žinoma, kad „Mohajer-6“ naudojamas austriškas variklis „Rotax 914“. Ir nepaisant to, kad šį variklį galima įsigyti civilinėje rinkoje, dabar galima atsekti tiekimo grandinę.
Ne mažiau įdomi bus ir elektroninių dalių analizė – nes kadaise kai kurie Vakarų tiekėjai buvo griežtai nubausti, kai paaiškėjo faktai apie jų slaptas siuntas į Iraną.
Pavyzdžiui, 2018 m. Jungtinės Valstijos skyrė baudą „FLIR Systems“ už tai, kad bendrovė pardavė termovizorius dvigubą pilietybę turintiems asmenims, ir technologija galiausiai atsidūrė Irane. Iš pradžių bauda siekė 30 mln. dolerių, tačiau įmonei pripažinus kaltę ir bendradarbiaujant su tyrimu, buvo sumažinta iki 15 mln. dolerių – o dar 15 mln. dolerių teko skirti vidaus auditui ir galutinio naudojimo kontrolei.
Kitaip tariant, išsami dronų „Mohajer-6“ ir bombų „Qaem-5“ analizė leis nutraukti tokį šešėlinį komponentų, kurie patenka į Irano ginklus, eksportą bent jau į Iraną – net jei tai susiję su civilinės paskirties prekių eksportu.
Dar vienas dėmesio vertas aspektas: išsami „Mohajer-6“ ir „Qaem-5“ ryšių ir valdymo įrenginiuose naudojamų kanalų bei algoritmų analizė galėtų padėti ne tik sukurti efektyvius trikdžius, bet ir perimti bei pakeisti duomenis. Jei taip atsitiktų, bepiločių orlaivių kovinis efektyvumas gali sumažėti iki nulio.
Na ir žinoma, tokio pobūdžio informacija domina ne tik Ukrainą. Viena iš labiausiai suinteresuotų šalių gali būti Izraelis.
Tuo pačiu Ukrainos specialistai toliau tiria droną-kamikadzę „Shahed-136“, taip pat siekdami atrasti veiksmingų kovos prieš šį modelį priemonių.
Remiantis bendrovės „Monobank“ įkūrėjo Volodymyro Jacenkos, kuris šiuo metu vadovauja Dniepro specialistų vykdomam bepiločio orlaivio „Dovbuš“ projektui, pateikta informacija, Irano bepilotėje skraidyklėje buvo rastas gana pažangus skaitmeninio ryšio įrenginys.
Visų pirma, nepaisant to, kad žymės nutrintos, remdamiesi keliais požymiais, ekspertai mano, kad šiame bepilotyje naudojamas amerikiečių bendrovės „Altera“ (2015 m. ją įsigijo „Intel“) pagamintas procesorius. Šiuo metu nežinoma, ar šis lustas priklauso dvejopo naudojimo technologijoms, ar yra laisvai parduodamas civilinėje rinkoje. Tačiau pastebėta, kad pati ryšio įrenginio plokštė sukurta pagal JAV modelius.
„Įrenginį sukūrė specialistai, kurie buvo apmokyti Jungtinėse Valstijose. Kiekvienas pasaulinis elektroninių prietaisų projektavimo centras turi savo ypatumus. Įdomu tai, kad Irano studentai negali mokytis Jungtinėse Valstijose ir tapti pilotais – tačiau jie mielai dalyvauja kuriant naujausias technologijas radioelektronikos srityje“, – sakė Volodymyras Jacenka.
„Defense Express“ pažymi, kad neatmetama galimybė įsigyti visą plokštę „kaip visumą“ – arba ją kurti ir gaminti pagal specialų užsakymą.
Taip pat analizuojamas ir kitas dronas-kamikadzė „Shahed-131“, kuris, atrodo, yra ankstesnė „Shahed-136“ versija. Jame taip pat rasta amerikietiškų „Texas Instruments“ mikroschemų, kurios laisvai prieinamos rinkoje. Tačiau bet kuriuo atveju serijos numeriai leidžia ištirti visą tiekimo grandinę – ir ją nutraukti.
Be to, nustatyta, kad „Shahed-131“ skrydžio valdymo blokas turi galimybę prijungti įrenginį prie komercinio „Iridium“ palydovinio ryšio.
Remiantis tuo, galima daryti prielaidą, kad yra tikimybė, jog tokia komercinė informacijos perdavimo priemonė bus įrengta ir modelyje „Shahed-136“.
Rinkoje taip pat galima įsigyti plokščių su „Iridium“ modemais, kurios leidžia priimti ir perduoti, nors ir ribotos apimties, bet pakankamą telemetrijos informaciją iš drono ir perduoti jam skrydžio plano pakeitimus internetu.
Parengta pagal „Defense Express“.
