Praėjusį mėnesį „The Wall Street Journal“ žurnalistams pavyko gauti unikalų kontaktą ir pabendrauti su Ukrainos raketų sistemos HIMARS įgula. Taigi, kaip kariai, pasinaudodami šiuo įrenginiu, atlieka misijas?
Įgulai buvo pavesta iš maždaug 80 km atstumo taikytis į kareivines ir baržą, gabenančią šaudmenis ir tankus.
Į du HIMARS susėdo šeši žmonės, vadas planšetiniame kompiuteryje įvedė koordinates, kad nustatytų saugiausią vietą paleidimui.
Kai HIMARS atvyksta į paleidimo vietą, šaulys paspaudžia vieną mygtuką, kad nukreiptų raketas į dangų – ir kitą, kad jas paleistų. Iš viso septynioms raketoms iš eilės paleisti prireikė trisdešimties sekundžių. Dvi raketų sistemos grįžimą į bazę pradėjo dar tada, kai raketos net nebuvo pasiekusios taikinio.
Po dešimties minučių dalinys gavo dar vieną užduotį – sunaikinti sovietinius raketų įrenginius, esančius už maždaug 70 km nuo dalinio bazės. Į priešo pozicijas sėkmingai buvo paleistos kelios raketos.
Pasak padalinio vado leitenanto Valentino Kovalio, Chersono kryptimi HIMARS užtikrina, kad iki 70 proc. taikinių būtų pažeisti. Konkrečiai keturios jo vadovaujamo padalinio HIMARS sunaikino šimtus rusų užpuolikų ir „demilitarizavo“ apie 20 žemė-oras raketų sistemų baterijų (SAM).
Parengta pagal „Defense Express“.
