Karo analitikai: visi šie veiksmai signalizuoja, kad V. Putino chunta dar labiau veržia valdžios kilpą

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

    Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas.<br> Lrytas.lt iliustr.
    Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Mergina apžiūrinėja sunaikintą rusų tanką netoli Oskolio kaimo Charkovo srityje, 2022 m. spalio 9 d.. <br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mergina apžiūrinėja sunaikintą rusų tanką netoli Oskolio kaimo Charkovo srityje, 2022 m. spalio 9 d.. <br> AFP / Scanpix nuotr.
 Šioje 2022 m. spalio 9 d. darytoje nuotraukoje matyti sugriauto tilto per Siverskio Donecko upę liekanos šalia Sviatohirsko vienuolyno, iš dalies apgadinto per apšaudymą neseniai atgautame Donecko srityje esančiame Sviatohirsko mieste.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Šioje 2022 m. spalio 9 d. darytoje nuotraukoje matyti sugriauto tilto per Siverskio Donecko upę liekanos šalia Sviatohirsko vienuolyno, iš dalies apgadinto per apšaudymą neseniai atgautame Donecko srityje esančiame Sviatohirsko mieste.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Oct 10, 2022, 8:23 AM

Jūsų dėmesiui – spalio 9 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht Vilniuje pareiškė, kad NATO turi dėti daugiau pastangų, idant apsaugotų nares nuo galimos Rusijos agresijos. „Faktas yra tas, kad mes, NATO, privalome padaryti daugiau dėl mūsų bendro saugumo, nes negalime žinoti, kaip toli gali nueiti Vladimiro Putino didybės iliuzijos“, – sakė Ch.Lambrecht. Ministrė akcentavo, kad Vokietija aiškiai girdėjo Rusijos grasinimus Lietuvai, kuri pasienyje su Kaliningradu įgyvendino Europos sankcijas. „Tai toli gražu ne pirmieji grasinimai, todėl turime juos vertinti rimtai ir būti pasirengę“, – pridūrė ji.

Džiuginantis NATO spustelėjimas Lietuvos naudai. Atgrasymo metas baigėsi. Reikia ruoštis gynybai. Ir tai ne juokai. Pabūsime baubais: o kas nutiktų, jei Lietuva būtų užpulta, taip, kaip Ukraina? Mes net neabejojame, kad būtume anksčiau ar vėliau išvaduoti, tik ta išvadavimo kaina gali būti tokia pat, kaip Bučos ir Irpenės. Todėl reikia dėti visas pastangas, kad vargetos iš rytų čia negalėtų įkelti net kojos. Lietuvai verkiant reikia rimtos priešraketinės gynybos sistemos, o Vokietijos skambutis – pradžia labai geram darbui. Kai kas ramiai miega patogiose sofose – lovose, kai jiems derėtų budėti prie sprendimų priėmėjų durų Briuselyje ir Vašingtone.

Nepatvirtintais Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, po sunkvežimio sprogimo ant Kerčės tilto į Krymą rasti trys žuvę žmonės. Aukos gali būti automobilio, kuris važiavo šalia esą sprogusio sunkvežimio, keleiviai. Tyrėjai esą nustatė sunkvežimio ir jo savininko, registruoto Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte, duomenis. Tačiau dėl to, kad po sprogimo sugriuvo dvi tilto dalys ir užsidegė traukinys šis incidentas vertinamas kaip „teroristinis aktas“ ir „karo veiksmas“.

Nepaisant oficialių pranešimų, kad sprogęs sunkvežimis priklausė Rusijos piliečiui, V.Putino varna Marija Zacharova pareiškė, kad incidentas ant tilto parodė Kyjivo veiksmų „teroristinį pobūdį“. Aha. Jei Rusijos piliečiai susprogdina savo pačių statytą tiltą, kuris yra labiausiai saugomas objektas Rusijoje, tai reiškia, kad visos Kerčės tilto saugumą užtikrinančios grandys, pradedant nuo projekto, statybų, baigiant apsauga – visiškų nevykėlių rankose.

Sunku pasakyti, kiek Kremliaus teiginiuose dėl sprogusio sunkvežimio yra tiesos, tačiau ir kitos „patikimų šaltinių versijos“ bei ekspertų spėlionės, kad tiltą susprogdino Ukrainos saugumo tarnybos tėra būrimas iš kavos tirščių.

Mes ne burtininkai ir Vangos pranašystėmis neužsiiminėjame. Šiai dienai faktas tas, kad dėl incidento laikinai sutriko pagrindinė tiekimo linija tarp žemyninės Rusijos ir Krymo. O tai rodo, kad tikrai yra būdų pakartoti veiksmus, naudojant iš anksto padėtus sprogmenis, dronus, HIMARS, balistines raketas, specialiųjų operacijų pajėgas ar kitas priemones.

Žinutė Rusijos režimui yra labai aiški, psichologinės pasekmės dar vis ryškėja, brutali Rusijos ir Baltarusijos invazija tęsiasi, žmonės žūsta ir yra luošinami. Metas imtis darbo iš peties.

Svarstoma, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki Kalėdų. Tai esą įvyks po to, kai V.Putino armija bus išstumta iš Donbaso. Tokius pranešimus vertiname kaip siekį įtikti tokių žinių ištroškusiam skaitytojui bei padidinti pardavimus.

Rinkodaros logika kare neveikia. Jei Ukrainos kariuomenei pavyks nuplyšėlius iki Kalėdų iškrapštyti iš Chersono – bus labai didelė šventė.

Atsiprašome, bet esam realistai.

Rusijos jūrų naftos eksportas rugsėjo mėnesį sumažėjo iki žemiausio lygio per metus – iki vidutiniškai 2,99 mln. barelių per dieną. Eksporto sumažėjimą sąlygojo Europos draudimas importuoti rusišką naftą, kuris visiškai įsigalios nuo Naujųjų metų. JAV ir ES mėgina apriboti viršutinę naftos kainos ribą, kuriai priešinasi Rusija su partneriais. Kinija ir Indija padidino importą Rusijos naftos pirkime iki 60 proc., palyginti su 54 proc. rugpjūtį. Rusijos naftos tiekimas į Turkiją padidėjo 19 proc.. Ši NATO narė tapo trečia pagal dydį Rusijos naftos pirkėja.

Operacinis lygmuo

V.Putinas seka Sralino pėdomis. Pranešama, kad užvakar Maskvoje prasidėjo masinės represijos prieš Rusijos kariškius. Teigiama, kad į miestą įžengė Felikso Dzeržinskio operatyvinės divizijos elitiniai Putino „Rosgvardijos“ daliniai. Rosgvardija“ su policija apsupo miesto centrą ir kai kuriuos rajonus. Pranešama, kad kartu su policija įvykdyta daugybė areštų ir sulaikymų. Visiems kariniams daliniams Maskvos miesto perimetre įvesta aukšto lygio karinė parengtis. Kai kurie ekspertai teigia, kad po šių parodomųjų veiksmų V.Putinas bandys karinę vadovybę padaryti atsakingą už nesėkmes kare prieš Ukrainą, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu esą taps atpirkimo ožiu.

Ir vėl labai abejotini būrimai iš kavos tirščių.

Panašu, kad V.Putinas areštų keliu susidoroja su visais nepatenkintaisiais „karine operacija“ ir galbūt tais, kurie norėtų pašalinti jį patį. Bet kuriuo atveju, V.Putinas neatsisako planų tęsti ir aktyvinti karo veiksmus Ukrainoje.

V.Putinas nesustoja ir nesustos. Tai rodo faktas, kad Rusijos terorizmo ministras S.Šoigu paskyrė generolą Sergejų Surovikiną „specialiosios operacijos“ Ukrainoje vadu. Tai pirmas atvejis, kai nuo invazijos pradžios sukurtas toks „etatas“.

55 metų S.Surovikinas nuo 2013 m. spalio iki 2017 m. spalio buvo Rytų karinės apygardos pajėgų vadu. Nuo 2017 m. spalio 31 d. jis paskiriamas Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadu. S/Surovikinas dalyvavo ginkluotame konflikte Tadžikistane, antrajame Čečėnijos kare ir Rusijos kare prieš Siriją. 2017 m. gruodį už operaciją Sirijoje jam buvo suteiktas Rusijos didvyrio vardas, o 2021 m. rugpjūtį S.Surovikinui buvo suteiktas armijos generolo laipsnis – aukščiausias laipsnis Rusijos armijoje.

Teigiama, kad S.Surovikinas yra masinių raketų smūgių, įskaitant civilinei infrastruktūrai, šalininkas, neturintis jokių sentimentų. Rusijos armijoje dėl gebėjimų elgtis netradiciškai ir griežtai jis vadinamas Armagedonu.

Visi šie veiksmai signalizuoja, kad V.Putino chunta dar labiau veržia valdžios kilpą, griežtina režimą Rusijos viduje, stiprina savo puolamąsias grandis. Visa tai rodo, kad Kremlius byrančią fronto liniją ir sugriuvusį armijos prestižą mėgina atstatyti drastiškais, KGB represijų stiliaus metodais. Ar ši strategija pasiteisins – kitas klausimas.

Susodinti į kaliūzę visus prieštaraujančius karui ir burbančius prieš V.Putiną daug proto nereikia. Tačiau kariauti su valstybe, remiama NATO – reikia daug proto ir išmanymo. O štai jo neturi nei V.Putinas, nei S.Šoigu, nei S.Surovikinas, nei dauguma išpurtusių snukių, vilkinčių karines paradines uniformas papuoštas generolo laipsniais.

Taktinis lygmuo

Valkatos intensyviai ginasi, mėgindami surengti vietinės reikšmės puolimus Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, kur surengė apie 30 atakų.

Užpraėjusią parą okupantai paleido 3 raketas ir sudavė 26 oro smūgius, daugiau nei 75 kartus smogė iš salvinių raketinės ugnies paleidimo sistemų.

Daugiau nei 30 gyvenviečių nukentėjo nuo apšaudymų ir gaisrų. Ypač nukentėjo Charkivas.

Okupantai bando kariauti su partizanais Melitopolyje. Prisidengiant kratomis, grobiami privatūs automobiliai ir kitas asmeninis turtas iš niekuo dėtų civilių.

Okupantai ir jų pakalikai masiškai bėga iš Chersono srities ir vyksta į laikinai okupuotą Krymo teritoriją. Tačiau Ukrainos artilerija juos naikina ir kelyje: ketvirtadienį, Generalinio štabo teigimu, 12 mikroautobusų kolona susprogdinta pakeliui į Sevastopolio miestą. Panaši situacija ir Luhansko srityje. Iš Starobilsko miesto varguoliai evakuoja kolaborantus į Luhanską.

Ukrainos karo aviacija sudavė priešui daugiau kaip trisdešimt smūgių. Dvidešimt keturis kartus smogė gyvosios jėgos, ginkluotės ir karinės technikos telkiniams, devynis – rusų priešlėktuvinių raketų kompleksams. Ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė penkis bepiločius orlaivius.

Raketinės pajėgos ir artilerija praėjusią parą smogė dviems kontrolės punktams, devynioms gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos susikaupimo vietoms, trims šaudmenų sandėliams ir vienuolikai kitų svarbių objektų.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.