Tačiau tikslioji žemdirbystė šiuos išbandymus pasiruošusi įveikti efektyviai, tvariai, su dronais, robotinėmis technologijomis, palydovais ir kitomis inovacijomis. Pasitelkdamas visa tai, šiandien žemės ūkis tampa inžinerinių ir IT sprendimų visuma, kurią valdo ūkininkai, jau vadinami išskirtinių kompetencijų specialistais. Kaip šiuo metu jie keičia ūkininkavimą ir kokią naudą vartotojams teikia tikslioji žemdirbystė? Apie tai pasakoja žemės ūkio ekspertai.
Padaro daugiau su mažiau
Tikslioji žemdirbystė yra naujosios kartos ūkininkavimas, iš esmės keičiantis tradicinį žemės ūkį. Ji leidžia mažinti darbų sąnaudas, efektyvinti procesus ir pastebimai taupyti laiką. Apie tai kalbanti trijų dešimtmečių patirtį sukaupusios bendrovės „DOJUS agro“ rinkodaros vadovė Kristina Makūnienė sako – tikslioji žemdirbystė yra begalė ūkio procesų, kuriuos optimizuoja išmanios technologijos.
„Jos leidžia spręsti svarbią šiandienio žemės ūkio užduotį – daugiau padaryti su mažiau. Todėl pasitelkdami technologijas, ūkininkai savo išteklius – trąšas – gali tiksliai naudoti ten, kur reikia, ir tai daryti, kada būtina. Tai šiuo metu ypač svarbu vystant žemės ūkio verslą ir bandant išlikti konkurencingiems visoje pasaulinėje rinkoje, nes technika, augalų apsaugos priemonės, trąšos, visa produktų logistika sparčiai brangsta. Taigi tikslumas kiekviename žingsnyje yra lemiamas“, – pažymi K.Makūnienė.
Taip pat, jos teigimu, svarbu nepamiršti ir tvarumo bei gamtos išsaugojimo. Anot K.Makūnienės, naudodami pažangias technologijas, ūkiai dabar pasiekia geresnių gamybinių rezultatų naudodami mažiau žaliavų.
„Kuo mažesnės ūkininkų sąnaudos užauginant maistą kiekvienam jį valgančiam, tuo pigesni ir produktai. Svarbu ir tai, kad pasaulyje gyventojų skaičius sparčiai auga, bet žemės plotai žemdirbiams nesiplečia arba plečiasi ne tiek, kiek galimai reiktų. Ką tuomet daryti? Tikslioji žemdirbystė leidžia tuos pačius dirbamus žemės plotus išnaudoti tiksliau ir juose užauginti daugiau produkcijos, patenkinant galutinių vartotojų poreikius.
Taip pat leidžia tausoti dirvožemį, jo nenualinant bei saugant geriausias jo savybes, todėl tai yra būdas ūkininkauti tvariau užauginanti pakankamai kokybiškos produkcijos. Tinkamai išnaudojant technologijas, padidinamas ir ūkio potencialas bei investicijų atsiperkamumas. Tuo pačiu kinta ir ūkininkų vaidmuo. Dabar jie vis labiau yra ne tiesiog žemę dirbantys žmonės, bet išties prasmingus žemės ūkio verslus vystantys specialistai, turintys vis daugiau kompetencijų naudojantis technologijomis, nuolatos ieškantys naujų agronominių sprendimų. Taigi, tiksliosios žemdirbystės tipas yra aiški sinergija tarp inžinerijos, IT sprendimų ir agronomijos“, – pasakoja K.Makūnienė.
Seka kiekvieną naujovę
Patirtimi, kaip tikslioji žemdirbystė įgyvendinama praktiškai, dalinasi Kretingalės ŽŪB vadovas Valdemaras Lioranšaitis. Jo teigimu, toks ūkininkavimas leidžia taupyti kaštus, dirbti greitai ir efektyviai, tausoti aplinką, o iš to vartotojai tik išlošia.
„Kaip atrodo darbo procesas? Viskas vyksta labai pažangiai. Pradedant nuo automatinio variavimo iki purkštuvo sekcijų valdymo, dronų, GPS naudojimo, palydovinio ryšio. Šios technologijos leidžia pasėti kokybiškiau ir tiksliau, trąšas berti efektyviau, laukuose daryti tiesias vagas. Tai rankiniu būdų beveik neįmanoma. Naudojant purkštuvuose sekcijų valdymą, augalų apsaugos priemonės išpurškiamos tiksliai, o ne du kartus, kaip anksčiau.
Taip pat ir sėjant. Sėklų išberiama tiek, kiek suplanuota. Robotinės technologijos, dronai ypač palengvina darbą. Pavyzdžiui, darbuotojai nenori purkšti laukų naktį. O dronui nesvarbu – jis skrenda ir dirba. Taigi akivaizdi nauda visiems: mums, ūkininkams, vartotojams, planetai. Užauginame kokybiškesnį derlių, tiekiame geresnius produktus, saugome gamtą nuo trąšų perviršio“, – sako V.Lioranšaitis.
Technologijos, anot jo, vystosi labai sparčiai, todėl ūkininkai noriai seka naujoves, jas pritaiko praktiškai ir džiaugiasi nuolatiniu progresu. V.Lioranšaitis pasakoja – štai neseniai rinkoje pasirodė programinės įrangos atnaujinimas, leidžiantis su palydovais virtualiai nusibraižyti dirbamo lauko žemėlapį.
„Tuomet tereikia jo skaitmeninę kopiją perkelti į techniką ir purkštuvai bei kombainai gali judėti tiksliai reikiama trajektorija. Vairuotojai važiuoja vieni kitiems iš paskos, nudirba kiekvieną kampelį. Technologijos užtikrina, kad būtų judama tik ten, kur reikia: į norimą vagą, kelią. Nekalbant jau apie tai, kad žmogus negali sužiūrėti visų vienu metu vykstančių procesų. O palydovas dokumentuoja laukus, informaciją perduoda į duomenų centrą. Tada gali stebėti viską kompiuteryje, priimti sprendimus, kaip ateityje dirbti patogiau, ekonomiškiau, greičiau“, – dalinasi ūkininkas.
Esame tarp galiūnų
Pašnekovų išsakytas mintis apie tiksliosios žemdirbystės naudas tik patvirtina žurnalo apie žemės ūkio mašinas „Profi“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas. Anot jo, šis tvarus ūkininkavimas yra atsakingas, nes didelį dėmesį sutelkia technologinių procesų analizei ir jų tarpusavio sąveikai.
Naudojantis dirvožemio tyrimų rezultatais, optinėmis augalų savybėmis, kokybiniais ir kiekybiniais derliaus duomenimis, priduria D.Šišlavas, galima pasiekti išties daug. Jo teigimu, taip sudaromi tikslesni sėjos, augalų maitinimo ir jų apsaugos nuo ligų planai, saugomas bei didinamas dirvožemio gyvybingumas.
„Šios naudos gavėjais esame visi: ūkininkai, jų užaugintos produkcijos naudotojai, gyvoji gamta. Tam reikia spartaus technologijų progreso, kuris ateityje vystysis dar labiau. Gamintojai jau dabar diegia tiksliąsias palydovines (RTK GPS) automatinio vairavimo sistemas, telematikos priemones prieigai prie duomenų realiu laiku, jų kaupimui ir mainams tarp mašinų. Taip pat naudoja debesų kompiuteriją ūkyje esančios technikos susiejimui, užduočių rengimui bei siuntimui.
Aktyviai diegia automatines valdymo sistemas, kurios jungia vis daugiau procesų. Pavyzdžiui, javų kombainuose taip reguliuojama ne tik kuliamoji su valytuvu, bet ir pjaunamoji su šiaudų smulkintuvu. Kartu imamos naudoti precizinės elektrinės pavaros, autonominiai traktoriai, kitos inovacijos“, – technologines naujienas apžvelgia D.Šišlavas.
Šio progreso, antrina K.Makūnienė, ateityje tik daugės. Todėl tiksliosios dirvos dirbimo ar derliaus nuėmimo technologijos jau yra netolima daugelio ūkių kasdienybė. Pavyzdžiui, šį pavasarį į laukus išvažiavo traktoriai–robotai, kurie žemę gali dirbti ir dirba 24 valandas per parą visiškai savarankiškai, be vairuotojų. Anot ekspertės, žemės ūkio technikoje montuojamos kameros bei sensoriai, leisiantys geriau valdyti augalų kenkėjų, įvairių ligų plitimą bei diagnostiką, kokiems augalams ir ko trūksta
„Lietuva yra tikrai toli pažengusi taikydama tiksliąją žemdirbystę. Einame greta tokių ūkininkavimo galiūnų kaip Prancūzija, Vokietija ar Olandija. Tuo metu dalį mažesnių Europos Sąjungos valstybių jau esame aplenkę. Patys pirmi žingsniai link tiksliosios žemdirbystės mūsų šalyje pradėti žengti dar prieš 20 metų, kai rinkai pasiūlėme tuo metu išties pažangius sprendimus.
Šiandien ūkiai, jau pamatę technologijų naudą, dar intensyviau į jas investuoja, ugdo savo darbuotojus. Tačiau išskirtinių kompetencijų specialistų Lietuvoje vis dar trūksta. Todėl vienijame jėgas su šalies aukštosiomis mokyklomis, investuojame į švietimą, nes puikiai suprantame, kad technologijos be žmogaus negali pakeisti mūsų ateities“, – reziumuoja K.Makūnienė.
