„Oro gynyba yra vienas iš brangiausių pajėgumų, kuris skirtas apginti svarbius objektus nuo dar didesnės žalos, nei oro gynybos sistemos kainuoja. Ne tik finansinės žalos, bet ir kitokios žalos“, – aiškina karininkas.
Anot jo, pavojus gali būti sukeltas balistinėmis, sparnuotosiomis raketomis arba kariniais lėktuvais bei sraigtasparniais. „Paprastai šioms grėsmėms eliminuoti naudojamos oro gynybos raketos. Jos greitos, didelio šūvio nuotolio, turi puikius radarus, skirtus nustatyti artėjantį taikinį ir gali sunaikinti tuos taikinius jiems dar nepriartėjus prie objekto“, – pasakoja D.Antanaitis.
Tačiau jo teigimu, yra ir mažesni priešo taikiniai – dronai. „Taip pat kartais masyvios raketinės oro gynybos sistemos negali judėti paskui manevrinius dalinius, kurie yra tiesioginiame sąlytyje su priešu. Kitas dalykas – oro gynybos niekada nebūna gana, ji labai brangi, todėl reikia rasti ir turėti pigesnį sprendimą“, – teigia ginkluotės entuziastas.
Ir pasak jo, toks sprendimas yra. Jeigu iranietiško drono-kamikadzės kaina yra apie 10 000–20 000 eurų, jo naikinimui naudoti kelis šimtus tūkstančių eurų kainuojančią raketą neracionalu. Tačiau iranietiškas dronas gali padaryti milžinišką žalą, o norint jos išvengti, naudojama oro gynybos artilerija. Tai 30 mm arba 30 mm automatinės patrankos, kurios turi savo radarus ir elektrooptinę įrangą, leidžiančią nustatyti taikinį ir į jo pusę paleisti seriją skeveldrinių sviedinių. Šie sviediniai sprogsta šalia taikinio ir dronas sunaikinamas aibe skeveldrų“, – dėsto Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Jo teigimu, taip pasiekiamas maksimalus efektyvumas, kai prieš vienus taikinius naudojamos raketos, o prieš kitus – automatinės patrankos. „Tai susidaro daugiasluoksnę, tarpusavyje bendraujanti oro gynybos sistemą kurią ir planuojama sukurti Europoje“, – apibendrina D.Antanaitis.
