Kaip rašo „Defense News“, „Su-57“ kenčia dėl mažos gamybos apimties. Tikėtina, kad iki dešimtmečio pabaigos eksportui skirtų modelių taip ir nebus sulaukta. Kalbant apie vidutinio svorio „Su-75“ – dar vadinam „Su-75 Checkmate“ – jis realizuotas tik kompiuteriniuose ir keliuose pavieniuose fiziniuose modeliuose, ir dar neatliko nė vieno sėkmingo bandomojo skrydžio.
Užsienio pirkėjams lieka „Suchoj 35“ („Su-35“) – vienintelis serijinės gamybos Rusijos karinis orlaivis. Tai „firminis“ Rusijos sunkusis naikintuvas bombonešis – nors jo koviniai rezultatai Ukrainos danguje laikomi nevienareikšmiais. Tačiau šiame dešimtmetyje sėkmingai eksportuoti didesniais kiekiais gali nepavykti net ir „Su-35“.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Amerikos sankcijų aktas CAATSA buvo svarbus veiksnys, atgrasęs potencialius „Su-35“ pirkėjus – tokius kaip Egiptą, Alžyrą ir Indoneziją. Siekdamas atgrasyti šalis nuo rusiškų ginklų pirkimo, JAV Kongresas priėmė sankcijų trečiosioms šalims įstatymą, pagal kurį vykdomoji valdžia privalėjo taikyti šalims sankcijas, jei jos įsigytų rusiškos ginkluotės. Kelios šalys nutraukė sutartis dėl Rusijos ginklų pirkimo ir ėmė ieškoti lygiaverčių gynybos pajėgumų kitose šalyse, užuot susidūrusios su JAV sankcijų perspektyva.
Dabar karas Ukrainoje ir po jo sekusios sankcijos daro pražūtingą poveikį Rusijos aviacijos ir kosmoso sektoriui. Sankcijos paralyžiuoja Rusijos pajėgumus baigti kurti naujos kartos kovines mašinas – tokias kaip „Su-57“ ir „Su-75“ – o tuo labiau masiškai jas gaminti. Daugelis Rusijos gamintojų priklausomi nuo importuojamos pažangios įrangos. O Ukrainoje numuštų Rusijos raketų, bepiločių orlaivių ir lėktuvų liekanų analizė atskleidė, kad juose yra vakarietiškų komponentų ir posistemių, kurių nebegalima teisėtai eksportuoti į Rusiją.
Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms taip pat reikia pakeisti kovose prarastus karo lėktuvus, įskaitant tam tikrą skaičių „Su-35“.
Iš tiesų Rusijos oro ir kosmoso pajėgų karinė reputacija smarkiai pablogėjo dėl objektyviai prastų rezultatų per invaziją į Ukrainą – ir tai atsiliepia taip pat ir orlaiviams. Net ir turėdama aiškią kiekybinę ir kiekybinę persvarą prieš Ukrainos oro pajėgas, Rusija nesugebėjo įgyti jokio operacinio ar taktinio pranašumo ore.
Be to, „Su-35“ kaip universalaus naikintuvo bombonešio karinis patrauklumas sumažėjo, nes Rusija, kaip pranešama, dėl įvairių defektų Ukrainoje neteko dviejų eskadrilių.
Trečia, tiek Ukrainos, tiek Rusijos karinės oro pajėgos dėl įvairių oro gynybos pajėgumų oro mūšiuose patyrė nuostolių. Mažiau brangios sistemos – tokios kaip artilerija, raketos ir bepiločiai orlaiviai – kovos lauke pasirodė esančios lemiančiomis. Pranešama, kad Rusija iškeitė daugiau kaip 60 „Su-35“ į kelis tūkstančius bepiločių Irano orlaivių, kuriuos dabar naudoja terorizuodama Ukrainos civilius gyventojus ir išvesdama iš rikiuotės Ukrainos kritinės infrastruktūros elementus.
Rusijos aviacijos ir kosmoso sektorius, kurį spaudžia sankcijos ir kuriam reikia pakeisti sunaikintą Rusijos įrangą, greičiausiai neturės lėktuvų, kuriuos galėtų parduoti – net jei ir norėtų. Jei šalys pirkėjos pradės persigalvoti ir investuos į bepiločius orlaivius ir kitą pigesnę tiksliai valdomą amuniciją, Rusijos kovinių orlaivių rinka gali pradėti sparčiai mažėti.
Parengta pagal „Defense Express“.
