Karo analitikai: visi ramiai miegojome, milžinišką problemą atidėdami miglotai ateičiai

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas. <br> Lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas. <br> Lrytas.lt iliustr.
 Vyras žiūri į kraterį po neseniai vykusio apšaudymo Charkovo mieste, 2022 m. lapkričio 3 d.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Vyras žiūri į kraterį po neseniai vykusio apšaudymo Charkovo mieste, 2022 m. lapkričio 3 d.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 17-metis Danylo nuotolinėje biologijos pamokoje prie žvakių šviesos Start Petrivci kaime netoli Kijevo, Ukrainoje, ketvirtadienį, 2022 m. lapkričio 3 d. Dėl Rusijos raketų atakų Ukrainoje vis dažniau nutrūksta elektros energijos tiekimas, bet vyriausybė skuba stabilizuoti energijos tiekimo tinklą ir prieš žiemą suremontuoti sistemą. <br> AP / Scanpix nuotr.
 17-metis Danylo nuotolinėje biologijos pamokoje prie žvakių šviesos Start Petrivci kaime netoli Kijevo, Ukrainoje, ketvirtadienį, 2022 m. lapkričio 3 d. Dėl Rusijos raketų atakų Ukrainoje vis dažniau nutrūksta elektros energijos tiekimas, bet vyriausybė skuba stabilizuoti energijos tiekimo tinklą ir prieš žiemą suremontuoti sistemą. <br> AP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

2022-11-04 08:14

Jūsų dėmesiui – lapkričio 3 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad negali būti jokios kalbos apie derybas su Rusija, nes Rusija yra teroristinė šalis. Volodymyro Zelenskio teigimu, jam visai nesvarbu, ar kas nors stumia Ukraina deryboms, ar ne – kol nebus išvaduotos visos okupuotos teritorijos, su Maskva nebus kalbama. Kokie gali būti šalių santykiai, kai Rusija prabyla apie pasirengimą deryboms ir tą pačią dieną smogia Ukrainai 54 raketomis, retoriškai klausia V.Zelenskis.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusijai niekas netrukdo grįžti į savo šalies teritoriją ir pradėti derybas, apie tai, kaip reikės gyventi ateinančius 100 metų.

Kagėbistėlis Vladimiras Putinas nemoka, nežino, o ir neturi patirties, kaip kalbėti su įsivaizduojama auka, jos neprismaugus ar neįvarius į panages vinies.

V.Zelenskis teigia, kad didžiausia Ukrainos politikos klaida ta, jog per 30 metų nebuvo sukurta stipri saugumo sistema. Šis karas esą greitai nesibaigs, nes Rusija nenori atiduoti Krymo ir Donbaso, o įšaldytas konfliktas – nei taika, nei karo pabaiga.

Teisybės dėlei norime priminti ir pripažinti, kad tiek Kyjivas, tiek Vakarai žaidė su Rusija užmerktomis akimis, tikėdamiesi, kad konfliktas Donbase baigsis „kažkaip“. Gal kažkaip pavyks susitarti Minske. Gal kažkaip dalis Ukrainos liks įšaldyta konflikto zona, kaip Padniestrė ar Abchazija, gal kažkaip V.Putinas apsiramins, gal kažkaip nebepuls. Visi ramiai miegojome, leisdami tylius debesėlius į palubes, milžinišką problemą atidėdami miglotai ateičiai. Kol nepažadino vasario 24-osios kanonados.

JAV žvalgybos duomenimis, spalio viduryje Kremliuje buvo svarstoma galimybė panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Apie tai praneša „The New York Times“, patikslinant, kad V.Putinas nedalyvavo šiuose jėgos struktūrų pokalbiuose. Šis faktas Baltuosiuose rūmuose esą sukėlė nerimą, nes Rusijos generolai išreiškė nusivylimą savo nesėkmėmis mūšio lauke.

JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby atsisakė komentuoti šį pranešimą, tačiau pareiškė, kad tokie komentarai apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą kelia didelį nerimą.

JAV ir toliau atidžiai stebi situaciją Rusijoje.

Trečiadienį po pranešimų apie branduolinio ginklo panaudojimo planus Rusijos užsienio teroro ministerija netikėtai išplatino pareiškimą dėl branduolinio karo prevencijos. Pareiškime pažymima, kad Rusijos Federacijai „tenka ypatinga atsakomybė stiprinant tarptautinį saugumą ir strateginį stabilumą“ ir kad ji „griežtai ir nuosekliai vadovaujasi branduolinio karo, kuriame negali būti nugalėtojų ir kuris niekada neturi būti pradėtas, neleistinumo postulatu“.

Sergejaus Lavrovo teroro reikalų ministerijos teigimu, Rusija ir toliau laikosi galiojančių susitarimų ir supratimo branduolinių ginklų mažinimo ir ribojimo srityje, mažina strateginę riziką ir tarptautinių incidentų bei konfliktų, kurie gali peraugti į branduolinį lygį, grėsmę.

S.Lavrovas mėgina nuimti įtampą ir didinamąjį stiklą, pro kurį Pentagonas ir NATO stebi Kremliaus kaliauses. Mes gerai prisimename šio melagio pareiškimą vasario 24-osios išvakarėse, kad Rusija atitraukia savo ginkluotąsias pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Po to, kai Rusija nutarė atnaujinti susitarimą dėl Ukrainos grūdų tiekimo tam, kad būtų sudėti visi taškai ant „i“ dėl dronais atakuoto Juodosios jūros laivyno, Kremlius nutarė iškviesti JK ambasadorių. Apie tai pranešė Kremliaus gegutė Marija Zacharova, tačiau neinformavo, ką ji sakys ambasados atstovui. Tikriausiai, klaikiu akcentu, kokio neišgirsi nei vienoje Lietuvos pirmokų klasėje, paklaus: Vat dū jū synk ebaut zys?

O... ehm, kaip čia yra, kad jie arba nekalba, arba taip klaikiai blogai kalba angliškai? Aaa – turi Puškiną, Lermontovą, savo išskirtinę kalbą ir kuljtūrą. Visas pasaulis greičiau išmoks rusiškai, nei V.Putinas ir jo kremlinai angliškai.

Tamsa, išsilavinimo stoka – driskių skiriamasis bruožas.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Rusijai reikia šovinių. Bombų ir raketų. Todėl Kremlius ieško partnerių arsenalo atnaujinimui pas savo senus gerus draugus – Iraną ir Šė Korėją.

Trečiadienį Baltieji rūmai apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji slapta siunčia „daug“ artilerijos sviedinių Rusijai. Esą Šiaurės Korėja bando sudaryti įspūdį, kad ginklai siunčiami į Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos šalis, tačiau šaudmenų galutinis tikslas – Rusija. Kalbama apie didžiulį sandėrį tarp Pchenjano ir Maskvos dėl milijonų raketų ir artilerijos sviedinių. Vėliau Baltieji rūmai šio sandorio reikšmę sumenkino.

Nuo Rusijos „atšokus“ didiesiems sąjungininkams, Šė Korėja rodo padidintą aktyvumą ne tik ginklų tiekimo srityje. Šalis ketina siųsti statybininkus, kurie padėtų atstatyti Rusijos okupuotas teritorijas Ukrainos rytuose. Šė Korėja vienintelė šalis (be Sirijos) pripažinusi Donecko ir Luhansko kažkokių liaudžių respublikų nepriklausomybę.

Taktinis lygmuo

Rusijos teroristai atakavo Zaporižę bepiločiais orlaiviais, tačiau nesėkmingai. Visi rusų bepiločiai dronai – kamikadzės „Šached-136“, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį skridę Zaporižės link, buvo sunaikinti.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusų okupantai puolė ir Kryvyj Rihą. Vienas smūgis Irano dronu padarė miestui nuostolių.

Driskiai stengiasi išlaikyti užgrobtas teritorijas ir mėgina atakuoti Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis.

Per parą okupantai surengė 3 raketinius ir 24 oro smūgius, daugiau kaip 80 atakų iš salvinių raketinių sistemų. Padaryta žala daugiau kaip 20 gyvenviečių teritorijoms.

Rusijos okupantai tęsia priverstinę gyventojų „evakuaciją“ laikinai okupuotose Zaporižės ir Chersono srityse. Toliau vagiami greitosios pagalbos automobiliai bei įranga iš ligoninių. Svatovės mieste okupantai dislokuoja savo dalinius mokyklose, o vietos gyventojai verčiami jiems dirbti ir vesti vaikus į pamokas, tokiu būdu sukuriant gyvuosius skydus.

Ukrainos karo aviacija smogė okupantams 21 kartą. Pataikyta į ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos vietas, priešlėktuvinės gynybos pozicijas. Oro gynybos pajėgos numušė 10 atakos bepiločių „Shahed-136“ ir „Orlan“. Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 5 gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams, 2 šaudmenų sandėliams, 3 kitiems svarbiems priešo kariniams objektams.

Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė tris raketas „Kh-59“, virš Juodosios jūros paleistas iš lėktuvo „Su-30“.

Pranešama, kad trečiadienį patekus į rusų karinę bazę, esančią Pskovo srityje Veterijos kariniame aerodrome, buvo susprogdinti keturi sraigtasparniai „Ka-52“. Skelbiama tai liudijanti palydovinė fotografija, kurioje matyti trijų sunaikintų ir vieno apgadinto sraigtasparnio nuolaužos.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką – ar gali kandidatuoti?