Karo analitikai: šis faktas rodo, kad, priešingai nei teigia Kremlius, Ukraina sprendimus priima pati

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas. <br> lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas. <br> lrytas.lt iliustr.
 Ukrainiečių kariškiai važiuoja šarvuotu transporteriu Siverske, Donecko srityje. 2022 m. lapkričio 6 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Ukrainiečių kariškiai važiuoja šarvuotu transporteriu Siverske, Donecko srityje. 2022 m. lapkričio 6 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Šuo šalia tankų sviedinių Siverske, Donecko srityje, Ukrainoje. 2022 m. lapkričio 6 d.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Šuo šalia tankų sviedinių Siverske, Donecko srityje, Ukrainoje. 2022 m. lapkričio 6 d.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Nov 7, 2022, 8:27 AM, atnaujinta Nov 7, 2022, 9:22 AM

Jūsų dėmesiui – lapkričio 6 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui, JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui ir visiems amerikiečiams už pagalbą kovojant prieš Rusijos agresiją. Kiekviena priešlėktuvinės gynybos sistema išgelbės dešimtis ukrainiečių gyvybių, o kiekvienas tankas sunaikins šimtus okupantų.

Pentagonas paskelbė, kad į naują 400 mln. dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai įeina 250 šarvuotų transporterių „M117“, 40 šarvuočių bei 1,1 tūkst. dronų „Phoenix Ghost“. JAV ir Nyderlandai taip pat kartu finansuos 90 Čekijoje esančių tankų „T–72“ atnaujinimą ir perdavimą Ukrainai. Į pagalbos paketą įtrauktas ir Ukrainos karo lauko vadų parengimas pagal JAV standartus.

Iranas pirmą kartą patvirtino, kad pardavė Rusijai bepiločių orlaivių, tačiau teigia, kad tai įvyko „likus keliems mėnesiams“ iki karo Ukrainoje pradžios. Irano pareigūnai anksčiau ne kartą sakė, kad Teheranas „gynybos srityje“ bendradarbiavo su Rusija, tačiau netiekė Kremliui ginklų „tam, kad jie būtų panaudoti kare Ukrainoje“. Šeštadienį Hosseinas Amir-Abdollahianas pakartojo, kad Iranas nerėmė nė vienos karo pusės ir yra pasirengęs kalbėtis su Ukraina.

„Ukrainos pareigūnams pabrėžėme, kad jei yra įrodymų apie Irano bepiločių orlaivių naudojimą Rusijos kare Ukrainoje, jie turėtų juos mums pateikti“, – sakė jis.

Iranas ėmė atsiprašinėti po „Bild“ paskelbto pranešimo, kuriame remiantis nuotraukomis, skelbiama, kad į Maskvą iš Teherano atskridusiame krovininiame lėktuve „Il-76“ – nauja ginklų siunta Rusijai. Didžiausią tam įtaką, matyt, daro besiformuojantis naujas aljansas ginklavimosi ir saugumo srityje, kurį sudaro Izraelis, Turkija ir Azerbaidžanas. Izraelį ir Turkiją sieja sena draugystė, kurios tvirtumą išbandė neseniai kilusi šiokia tokia įtampa dėl prieš 12 metų įvykusio susišaudymo jūroje, kai žuvo 8 turkai, o 7 žydai buvo sužeisti.

Siekdamos padėti Ukrainai atstatyti infrastruktūrą, G7 narės sukūrė koordinavimo mechanizmą pagal „Ramštaino“ modelį. Pagal šį mechanizmą kuriama sistema, leisianti kiekvienai šaliai skirti tai, ko trūks Ukrainai kylantiems iššūkiams įveikti. Ukrainos žmonės neturi šalti, o vaikai turi eiti į mokyklas.

JAV prezidento Joe Bideno administracija uždaruose pokalbiuose prašė Ukrainos valdžios institucijų parodyti atvirumą deryboms su Rusijos Federacija. „Washington Post“ skelbia, kad Baltųjų rūmų administracija ragino Ukrainos vadovus parodyti atvirumą deryboms su Rusija ir persvarstyti savo viešą atsisakymą dalyvauti taikos derybose, jei Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios.

Artėjantys rinkimai koreguoja JAV politikos vairą, reaguojama į rinkėjų nuogąstavimus dėl to, kad karas užsitęs, o tai dar labiau paveiks JAV ir pasaulio ekonomiką.

Šis faktas taip pat rodo, kad priešingai nei teigia Kremlius, JAV nesikiša į Kyjivo sprendimus dėl santykių su Maskva – nors tiek V.Putinas, tiek jo parankiniai nuolat lojo, kad Ukrainos sprendimai priimami Vašingtone. JAV palaiko apsisprendimo laisvę ir demokratiją, ko niekuomet nesuvoks vergovėje gimę ir užaugę totalitarinės sistemos produktai.

Rusijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Čižovas džiaugsmingai pareiškė, jog žiema taps rimtu išbandymu ES gyventojams. Esą Europą drebina energetikos krizė, kilusi daugiausia dėl daugybės sisteminių klaidų, kurias padarė ES vadovybė. Europa veikiama ir finansų bei maisto krizės, o didžiausia ES klaida ta, kad buvo atsisakyta rusiškų dujų ir mažinama priklausomybė nuo naftos. Pasak V.Čižovo, ES niekada nesusimąstė apie tai, kiek jos klestėjimas ir ekonominis vystymasis priklausė nuo sėkmingo bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga praeityje ir su Rusija šiuo metu.

Šia Kremliaus propaganda norime priminti 1990–uosius blokados metus, kai Maskva sklaidėsi grasinimais mus numarinti badu. Praėjo daugiau kaip trisdešimt metų, o iš tų pačių paruoštukų bergždžiai bandoma išgąsdinti jau ne Lietuvą, o visą Europą. Europos ekonomika gyvybinga, rinka milžiniška, ne pirma akistata su barbarais – po kiekvieno sunkmečio mes tvirtėjame, o Rusija smenga į skurdo ir tarptautinės izoliacijos duobę vis gilyn.

Prancūzijos spauda praneša, kad kraštutinių dešiniųjų vairą iš Marine Le Pen perima 27–ių vyras Jordan Bardella. M.Le Pen pasitraukė iš partijos vadovybės 2021 m. prieš nesėkmingą kandidatavimą į prezidento postą per šių metų rinkimus. Jordan Bardella puoselėja itin elegantišką įvaizdį, o įtaką padarė aštriais pasirodymais šių metų rinkimų debatuose, nors sulaukė daug kritikos iš partijos kolegų dėl baltųjų viršenybės skatinimo, kas nepriimtina partijai, siekiančiai įrodyti, esą ji gali suvienyti šalį.

Seksualus, elegantiškas, kalbantis tai, ką nori girdėti reginių išsiilgusi publika. Politiniame bulvare – politikos manekenų rinkimai, kaip kokiuose „Žvaigždžių duetuose“. Politikieriaus išmintis, patirtis, gebėjimai verti apskrito nulio. Jei tik jis gerai atrodo, minia kaip mat jį iškelia ant politinio podiumo.

Barbėms ir Kenams patikime valdyti valstybes, nors prie savo skurdoko piniginės turinio valdymo jų neprileistume net per šūvio nuotolį.

Maskvoje vykusioje Valdajų diskusijų klubo sesijoje „Posthegemoninis pasaulis: teisingumas ir saugumas visiems“ Putka pareiškė, kad Maskva siekia sukurti naujas tarptautines finansines platformas, nepriklausomas nuo vieno kontrolės centro ir nuo dolerio bei euro. Kiti pranešėjai džiaugėsi, kad padėtis Rusijos ekonomikoje stabilizavosi, o 2022 m. pabaigoje laukiamas augimas. Rusija kartu su Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) šalimis svarsto galimybes kurti laisvosios prekybos zonas su Mongolija ir JAE. Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Rusija jau yra sudarę susitarimus dėl laisvosios prekybos zonų su Vietnamu ir Singapūru, taip pat laikiną susitarimą su Iranu.

Skelbiama kova su finansine hegemonija, nuosekliai vengiant dolerio kaip valiutos dėl 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos aukso atsargų arešto. Esą JAV dolerio ir euro atsisakymas jau tapo negrįžtamu procesu Rusijai, kurios svarbiausias prioritetas yra pereiti prie atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis su Kinija, EAES šalimis, Turkija, Indija, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos valstybėmis, Lotynų Amerika ir Afrika.

Nuostabu. Tai kodėl gi Rusijai visai nesulindus į Aziją nuo siera dvokiančio snukio iki skeltų kanopėlių nagų galiukų? Iškraustykit savo išperėtas atžalas iš taip nekenčiamų Vakarų į tą tugrikų rojų ir pastatykit su Vakarais naują kinų sieną. Ten galėsite sau investuoti, atsiskaitinėti rubliais, juaniais ar kuo tik norit. Ko kišat čia savo pajuodusius, kruvinus nagus? Ko lipat savo mėšlinom kanopom į Europą?

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų. Rusija ruošiasi „žiemos karui“, kurio metu stengsis laimėti nedidelių pergalių.

Driskiai tikisi Ukrainos energetinio ir Europos ekonominio kolapso, kas priverstų Kyjivą daryti kai kurias nuolaidas.

To nebus.

Kyjivas ruošiasi puolamosioms operacijoms, Chersono išvadavimui. Tačiau, pakartosime, Ukrainos kariuomenė nepuola taip, kaip Rusijos armija – nevykdomi miestų šturmai, į juos nesiveržia pėstininkai ir tankai, kaip rodoma sovietiniuose, „už širdies griebiančiuose“ rusų filmuose. Vyyyychodyla nabereg katiuša...

Ukrainos kariuomenė pirmiausia sunaikins visą driskių infrastruktūrą, amunicijos sandėlius, tiekimo kelius, technikos ir įrangos sutelkimo punktus, valdymo ir ryšių mazgus, privers trauktis maisto ir vandens ieškančius išsekusius rusų „karius“ ir tik tada įeis į miestą.

Taktinis lygmuo

Driskiai ir toliau veržiasi Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis, apšaudydami ukrainiečių pozicijas palei fronto liniją.

Per praėjusią parą priešas surengė 4 raketinius ir 5 oro smūgius, 20 atakų salvinėmis raketų sistemomis. Priešas smogė daugiau kaip 20 Charkivo, Donecko, Zaporižės, Chersono ir Mykolaivo sričių gyvenvietėms.

Ukrainos artilerija smogė Chersono srityje esančiam rusų okupacinių pajėgų centrui Radensko gyvenvietėje. Nuostoliai tikslinami.

Per praėjusią parą Ukrainos aviacija sudavė 3 smūgius į priešo personalo ir priešlėktuvinės gynybos koncentracijos rajonus. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė 1 bepilotį orlaivį „Merlin“, sunaikinti 2 sraigtasparniai „Ka–52 Aligator“.

Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 9 okupantų gyvosios jėgos, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos rajonams ir amunicijos sandėliams.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.