Ar miestas žmonėms, bet ne automobiliams – realybė: atsakymo ieškos mokslininkai ir verslininkai

Ne tik diskutuoti, bet ir ieškoti sprendimų bei veikti – tokia pirmoji lapkričio 10-ąją prasidedančios ketvirtosios tarptautinės konferencijos „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ idėja. Antroji – solidus Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto jubiliejus.

Ne tik diskutuoti, bet ir ieškoti sprendimų bei veikti – tokia pirmoji lapkričio 10-ąją prasidedančios ketvirtosios tarptautinės konferencijos „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ idėja. Antroji – solidus Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto jubiliejus.<br>„Unsplash“ nuotr.
Ne tik diskutuoti, bet ir ieškoti sprendimų bei veikti – tokia pirmoji lapkričio 10-ąją prasidedančios ketvirtosios tarptautinės konferencijos „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ idėja. Antroji – solidus Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto jubiliejus.<br>„Unsplash“ nuotr.
Anot G.Wolfo, Vilniuje jau yra pakankamai neblogai išvystytas transporto priemonių dalijimosi tinklas, gerėja viešojo transporto ir dviračių takų tinklai, tad visa tai tereikia sujungti ir kurti gyventojams, o ne automobiliams, skirtą miestą.<br>„Pexels“ nuotr.
Anot G.Wolfo, Vilniuje jau yra pakankamai neblogai išvystytas transporto priemonių dalijimosi tinklas, gerėja viešojo transporto ir dviračių takų tinklai, tad visa tai tereikia sujungti ir kurti gyventojams, o ne automobiliams, skirtą miestą.<br>„Pexels“ nuotr.
Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.
Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 8, 2022, 9:28 AM, atnaujinta Nov 8, 2022, 9:45 AM

Diskusija apie tai, ko siekiame

KTU Aplinkos inžinerijos institutas kartu su „The Baltic University Programme“ (BUP) ir VšĮ „Mes darom“ vienijasi tam, jog konferencijos dalyviai – mokslininkai, politikai ir verslininkai – atsakytų, kaip keičiasi miesto samprata, ir ko trūksta, kad tvarus miestas taptų nebe tik ateities, bet ir šiandienos standartu.

Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė priminė, jog KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai buvo vieni pirmųjų, Lietuvoje pradėjusių skleisti tvarumo idėjas.

„Veiklą pradėjome 1991-aisiais, taigi, ši konferencija – veiklos trisdešimtmečio įprasminimas. Tvarumas, atliekų mažinimas, žiedinė ekonomika, efektyvus medžiagų ir išteklių naudojimas – tikslai, kurių siekė Skandinavijos šalys, iš kurių mokėmės ir mes. KTU intensyviai bendradarbiavo su Lundo universitetu Švedijoje, Danijos technikos universitetu, Norvegija, įgijome patirties. JTO mus pakvietė kurti tvarių inovacijų finansavimo sistemas centrinėje Amerikoje, pietryčių Afrikoje, Azijoje. Sukaupėme kompetencijų ir žinių, mumis pasitikėjo pokyčių nepabijojusi pramonė ir finansų institucija, teikusi paskolas palankiomis sąlygomis, ir mūsų pastangos pasiteisino. Apie tvarumą kalbame seniai, tačiau ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Žiedinė ekonomika, skaitmenizacija, pažangos strategija – Lietuva tą turi, tačiau trūksta pasiryžusiųjų visa tai paversti realybe“, – kalbėjo mokslininkė.

Konferencija vyks kiek kitaip nei įprasta. Pranešėjai išsakys pagrindines mintis, o atsakymų į svarbiausius klausimus ministerijų atstovai, verslininkai, mokslininkai ieškos diskusijose.

„Bene svarbiausias mūsų tikslas, kad dialogas tarp institucijų virstų konkrečiais veiksmais. Lietuva, kalbant apie žiedinę ekonomiką, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, gerokai atsilieka. Norime pokyčių, judėjimo į priekį ir darbo kartu. Jei nekalbėsime ir veiksmų nesiimsime dabar, atsiliksime dar labiau nei dabar. Įvairūs barjerai, institucijų nesusikalbėjimas neskatina pažangos, kurios kol kas labiau siekiame popieriuje, daug vertingų studijų atsidūrė stalčiuose ir vis dar nevirto konkrečiomis priemonėmis, kurių itin trūksta“, – apibendrino profesorė.

Užsienio valstybėse mokslas vis labiau vertinamas, visų pirma, todėl, kad padeda pramonės įmonėms spręsti problemas. Lietuvoje toks bendradarbiavimas – siekiamybė, ir ši konferencija – puiki pradžia.

Miestas – patogesnis žmonėms

Konferencijoje apie ambicingą 15-kos minučių miesto koncepciją kalbėsiantis nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas pabrėžia, jog mąstant apie darnią plėtrą, klausimo, ar, visų pirma, verslas jau pasiruošęs 15 minučių miesto plėtrai, nekyla. Šis modernaus miesto kūrimo modelis paremtas idėja atsisakyti šių dienų poreikių neatitinkančio gyvenamųjų, darbo ir laisvalaikio zonų atskyrimo.

„Miesto patogumas galimas tik kuriant integruotus nedidelių atstumų kvartalus, kuriuose gyventojai būtiniausias paslaugas galėtų pasiekti pėsčiomis arba keliaudami nedidelius atstumus. Sostinės naujajame miesto centre yra daug pastatų, kurie po darbo valandų ištuštėja, todėl plėtodami savo projektus Lvivo gatvėje didelį dėmesį skiriame pastatų daugiafunkciškumui – pastatuose skirdami erdves tiek paslaugoms, tiek biurams, tiek butams. Tai padės ne tik įvairiapusiškai išnaudoti teritorijos potencialą, bet ir sukurti patogesnę bei tvaresnę aplinką naujakuriams“, – mano G.Wolfas.

Jis atkreipia dėmesį, kad tik sumažinus bereikalingų kelionių nuosavu transportu skaičių galima pasiekti pozityvių tvarumo rezultatų.

Anot G.Wolfo, Vilniuje jau yra pakankamai neblogai išvystytas transporto priemonių dalijimosi tinklas, gerėja viešojo transporto ir dviračių takų tinklai, tad visa tai tereikia sujungti ir kurti gyventojams, o ne automobiliams, skirtą miestą.

KTU Aplinkos inžinerijos institutas konferenciją „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ organizuoja kartu su VšĮ „Mes darom“ ir „The Baltic University Programme“ (BUP).

Daugiau informacijos apie konferenciją ir registracija: scpconference.ktu.edu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.