„Lancet“ (kaip ir jo giminaitis „Kub“) yra vadinamasis dronas kamikadzė (angl. loitering munition) – dronas, galintis ilgą laiką skrieti ore, sekti taikinį ir staigiai krsidamas jį atakuoti. O „Lanceto“ pavadinimas dronui suteiktas dėl jo menamo „chirurginio tikslumo“.
Naujausios versijos „Lancet-3“ maksimalus greitis yra 110 km/val. skrendant horizontaliai – ir 300 km/val. atakuojant taikinį. Skrydžio nuotolis – 40–50 km. Pats bepilotis orlaivis sveria apie 12 kg, o naudingasis krovinys (didelės sprogstamosios galios užtaisas) – iki 5 kg. Toks dronas ore gali išbūti apie valandą.
Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje Rusijos karinių tinklaraštininkų ir žurnalistų „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašai apie sėkmingą „Lancet“ panaudojimą Ukrainos mūšių laukuose. Be to, Rusijos gynybos ministerija savo ataskaitose taip pat pabrėžia „sėkmingą“ dronų naudojimą ir vadina juos veiksmingiausiais Rusijos bepiločiais orlaiviais.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė taip pat pripažįsta, kad tokie bepiločiai orlaiviai neseniai pradėti plačiai naudoti Ukrainoje.
Naujas „stebuklingas ginklas“?
Suprantama, kad Rusijos dronas sulaukia daugiausiai teigiamų epitetų pirmiausia iš Rusijos karo specialistų ir ekspertų.
Pavyzdžiui, ekspertas – buvęs Rusijos generalinio štabo pareigūnas Michailas Chodarenokas – teigia, kad „Lancet“ yra gerokai pranašesnis už analogišką JAV droną „Switchblade-600“. Atrodo, kad dėl neįprastos sparnų padėties (rusų dronas turi X formos uodegą) jis turi pranašumų manevruodamas ir smigdamas į taikinį.
Rusijos ekspertas atkreipia dėmesį, kad dronas kamikadzė dažnai naudojamas kartu su rusišku žvalgybiniu nepilotuojamu orlaiviu „Orlan“. Pastarasis nustato taikinį, o „Lancet“ jį atakuoja. Paprastai tokiu būdu Rusijos kariai bando sunaikinti Ukrainos priešlėktuvines raketų sistemas (SAM).
Rusų ekspertas mano, kad tokiu būdu Rusijos Federacija artimiausiu metu galės įveikti Ukrainos oro gynybos sistemą.
„Žinoma, Ukrainos karinės pajėgos vis dar turi tam tikrą skaičių „Buk“ ir „Osa-AKM“ raketų, ir tai sukelia tam tikrų nepatogumų pilotams. Tačiau augantis „Lancet“ ir „Kub“ panaudojimų skaičius anksčiau ar vėliau padarys jų darbą neįmanomu, ir tada įsitrauks pagrindinė aviacija“, – savo „Telegram“ kanale rašo buvęs aukštas Rusijos Oro gynybos pajėgų generalinio štabo karininkas M.Chodarenokas:
Rusų ekspertas mano, kad dabar didžiausia Kijevo problema yra efektyvus Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių naudojimas. Šią tezę jis patvirtina, pateikdamas informaciją apie lapkričio 16 d. Vokietijos suteiktą Ukrainos kariuomenei priešlėktuvinių sistemų partiją.
„Jei atsiversime sąrašą, pamatysime, kas yra didžiausias Ukrainos karinių pajėgoų galvos skausmas. Prašoma 10 jutiklių ir slopintuvų, skirtų apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių. Tai reiškia, kad „Geranijos“ ir „Lancetai“ Kijevui kelia tikrą galvos skausmą“, – rašo M. Chodarenokas. Rusai Irano gamybos dronus „Shahed-136“ yra perkrikštiję „Geran-2“.
Rusijos nacionalinio transliuotojo karo korespondentas Aleksandras Sladkovas taip pat kasdien skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas „Lancetų“ naudojimas. Jis yra vienas iš pagrindinių Rusijos propagandistų – be kita ko, tardęs ukrainiečių karo belaisvius.
Savo „Telegram“ kanale, kuris turi daugiau nei milijoną prenumeratorių, jis nuo lapkričio pradžios reguliariai skelbia vaizdo įrašus apie Rusijos bepiločių lėktuvų smūgius. A.Sladkovas atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo su „Lancetais“ susijusio turinio.
Karo korespondentas pažymi, kad šie dronai naikina Ukrainos karinių pajėgų įrangą – pavyzdžiui, amerikietiškas haubicas „M777“ – „ir būriais, ir po vieną“. „Lancet“ nesilanksto prieš jokius autoritetus“, – džiūgauja rusas.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Rybarj“ netgi suskaičiavo, kad per mėnesį (nuo spalio 13 d. iki lapkričio 12 d.) „Lancetai“ esą sunaikino ir apgadino 11 Ukrainos haubicų, septynis tankus, septynis savaeigės artilerijos vienetus, šešias šarvuotas transporto priemones, keturis zenitinius ginklus ir penkis radarus, tris sistemos „S-300“ paleidimo įrenginius ir vieną šarvuotą katerį.
Kalbant apie pasipriešinimą šiems dronams, Rusija užtikrintai skelbia, kad tai beveik nerealu. „Dėl priešlazerinės apsaugos praktiškai neįmanoma perimti ar sunaikinti šių bepiločių orlaivių“, – rašoma priešlėktuvinės gynybos ir karinių oro pajėgų biuletenio „Telegram“ kanale.
Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra kiek kitokios nuomonės. Ukrainiečiai liepos viduryje Zaporožėje numušė pirmąjį tokį bepilotį – ir paskelbė atitinkamas nuotraukas. Po savaitės Mykolajivo srityje buvo numuštas dar vienas Rusijos dronas kamikadzė, bandęs atakuoti radiolokacinę stotį.
Spalį Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos pranešė, kad, pasitelkusios naikintuvą, sugebėjo numušti du bepiločius orlaivius „Lancet“.
Ar jie tikrai tokie veiksmingi?
„Situacija pasikeitė. Šiandien nebeturime pranašumo dronų srityje. Ypač smogiamųjų bepiločių orlaivių atveju. Tai ne kokybės, o kiekybės klausimas“, – lapkričio pradžioje padėtį fronte apibūdino Ukrainos karinių pajėgų oro žvalgybos padalinio vadas ir dronų kūrimo specialistas Jurijus Kasjanovas.
Jo nuomone, problema yra ta, kad Ukrainos kariuomenėje labai trūksta bepiločių orlaivių, ypač smogiamųjų dronų. O tai savo ruožtu susiję su tuo, kad Ukraina – kitaip nei Rusija ir Iranas – niekada nepradėjo masinės bepiločių orlaivių gamybos.
„Praradome iniciatyvą dronų srityje. Priešas jau pradėjo masiškai naudoti tokius bepiločius kamikadzes, kaip „Kub“ ir „Lancet“, o mes viską darome pavėluotai“, – sakė jis BBC.
Pasak jo, Ukrainos kariuomenė nuo pat karo pradžios buvo prisotinta „vietinių“ dronų, kurie buvo pritaikyti karinėms užduotims atlikti. Tačiau Ukrainoje tik dabar bandoma pramoniniu būdu gaminti specializuotus atakos bepiločius.
Šioje srityje Vakarų partneriai taip pat mažai padėjo. Izraelis, gaminantis tokius bepiločius, iš esmės netiekia Kijevui mirtinų ginklų, o JAV neturi reikiamo kiekio, kad galėtų aprūpinti ukrainiečius didesne partija.
„Dažniausiai jie naudojami ne įrangos priešo likvidavimui, o priešo ugnies taškų slopinimui, personalo ar nekovinių transporto priemonių (pavyzdžiui sunkvežimų) naikinimui“, – sako A. Kasjanovas.
Panašiais parametrais pasižymi ir „Lancet“. Jo kovinė galvutė sveria 3–5 kg, o veikimo nuotolis – apie 40 km. Tai labai skiriasi nuo iranietiškų „Shahed-136“, kuriuos Rusija masiškai naudoja atakose prieš Ukrainą, parametrų. Pastarųjų kovinė galvutė yra 10 kartų didesnė nei „Lancetų“, o veikimo nuotolis siekia beveik 1500 km.
Jurijus Kasjanovas pažymi, kad šių bepiločių orlaivių ir nereikėtų lyginti, nes jie atlieka iš esmės skirtingas užduotis. Irano bepilotis dronas naudojamas prieš didelius infrastruktūros objektus, esančius giliai teritorijoje – o „Lancet“ yra mūšio lauko dronas, kuris atakuoja atskirus radarus arba SAM tiesiai prie fronto linijos.
Kalbėdamas apie Rusijos kamikadzių dronų veiksmingumą, ekspertas atkreipė dėmesį į nedidelį kovinės galvutės dydį ir trumpą veikimo nuotolį. Pavyzdžiui, „Kub“ veikia 10–20 km atstumu ir gabena tik iki 3 kg amunicijos. „Tai visiškai skirtingos klasės. Tai tarsi lyginti sparnuotąją raketą ir naikintuvą. Tai visiškai skirtingi ginklai ir visiškai skirtingi karybos metodai.
Kalbant apie Rusijos bepiločių orlaivių kamikadzių poveikį karo Ukrainoje eigai, BBC pašnekovas yra gana atsargus. „Manau, kad „Lancet“ tipo bepiločių naudojimas mūšio lauke priešui neabejotinai suteikia tam tikrų pranašumų, – sako jis. – Tačiau nesakyčiau, kad tai kardinaliai pakeistų karo eigą. Ne, tai neturės įtakos karo baigčiai“.
J.Kasjanovas teigia, kad yra įvairių kovos su tokiais bepiločiais orlaiviais būdų – pavyzdžiui, naikinti juos ant žemės kartu su operatoriumi ir valdymo stotimi.
Iš kur Rusijoje atsirado „Lancetai“?
Tai, kad Rusijoje išvis yra dronų kamikadzių, yra bendrovės „ZALA Aero“, kuri nuo pirmojo 2000-ųjų dešimtmečio vidurio užsiima bepiločių orlaivių gamyba, iniciatyvos rezultatas.
Tačiau į dronų kamikadzių gamybą jie įsitraukė tik 2010-aisiais. Anonimu norėjęs likti ekspertas BBC teigė, kad Rusijos gynybos ministerija nesidomėjo tokiais dronais, o komercinės bendrovės, suprasdamos, kad kariuomenė tuo nesidomės, taip pat buvo abejingos.
Bendrovė „ZALA Aero“, dabar priklausanti „Kalašnikovo“ įmonių grupei, pradėjo kurti dronus kamikadzes tikėdamasi, kad šie bus tiekiami eksportui. „Lancet“ nėra pirmas jų gaminys – kartu buvo sukurtas ir dronas „Kub“, kurį dabar irgi naudoja ir Rusijos kariuomenė.
„Kub“ buvo pristatytas 2019 m., Abu Dabio parodoje. „Lancet“ premjera įvyko 2019 m. vasarą Armijos parodoje Maskvoje – tuo metu tai buvo pagrindinis „Kalašnikovo“ stendo eksponatas.
Kaip pažymi rusų ekspertas, Rusijos kariuomenė dronais kamikadzėmis susidomėjo tik tada, kai jie buvo išbandyti Sirijoje. Sprendžiant iš publikacijų Rusijos spaudoje, nors bandymai parodė, kad bepiločiai orlaiviai yra veiksmingi, tačiau vien dėl to jie nebuvo pradėti gaminti – atrodė, kad tai gana brangus ginklas, kuriam Sirijoje ne visada buvo tokių svarbių taikinių, kurių nebuvo galima naikinti kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, artilerija.
Užsienietiški „viduriai“
Rusiškų bepiločių orlaivių „viduriai“ tebėra paslaptis. Ekspertai skeptiškai vertina Rusijos galimybes pačiai pasigaminti visas reikiamas dalis. Pirmiausia todėl, kad dar visai neseniai patys Rusijos gamintojai teigė neturintys tokių galimybių.
Todėl J.Kasjanovas teigia, kad „Lancetai“ gaminami iš 80 proc. kiniškų komponentų – tačiau galutinai surenkami ir pritaikomi Rusijos gamyklose. Tačiau jis pripažįsta, kad tikėtina, jog ir dronams skirtos mikroschemos gali būti pagamintos Rusijoje.
„Jie gali juos gaminti amžinai – bent jau tol, kol Kinija parduos jiems komponentus“. Tuo pat metu, pasak jo, Rusija jau pradėjo pati gaminti elektros variklius ir akumuliatorius bepiločiams orlaiviams, kuriuos anksčiau pirkdavo iš Kinijos tiekėjų.
Rusijos Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas 2021 m. balandį internetiniam leidiniui gazeta.ru sakė, kad Rusijoje galima sukurti ir pagaminti nedideles bepiločių orlaivių partijas – tačiau kiltų problemų dėl plataus masto gamybos – visų pirma dėl užsienietiškų komponentų. Tačiau jo teigimu, „Lancet“ atveju tai yra visai tikėtina.
„Pradėjus serijinę gamybą ir bandant prisotinti karines pajėgas reikiamu šio tipo bepiločių skaičiumi, susiduriame su rimtais iššūkiais. Galbūt mums taip pat reikėtų pagalvoti apie kai kurių pozicijų ir technologijų įsigijimą užsienyje“, – sakė R.Puchovas.
Visų rusiškų bepiločių orlaivių silpnoji pusė yra ta, kad masinei gamybai nėra mažo ir patikimo vidaus degimo variklio. Nors „Lancet“ naudoja elektrinį variklį, jo kilmė iš tikrųjų nėra žinoma.
Spalį interviu agentūrai „RIA Novosti“ nevyriausybinės organizacijos „Android Technics“ vadovas Jevgenijus Dudorovas teigė, kad „šiuo metu dauguma Rusijos bepiločių orlaivių ir kvadrakopterių naudoja importuotus elektros variklius (daugiausia iš Kinijos ir Europos Sąjungos šalių)“, ir kad jo įmonė užsiima tokių variklių kūrimu.
Sunku pasakyti, kiek „Lancet“ Rusija gali pagaminti – ši informacija yra įslaptinta. Manoma, kad gamintojas galėtų gauti tam elementų iš užsienio.
Serijinė bepiločių orlaivių gamyba Rusijoje pradėta neseniai. Pavyzdžiui, Kronštato gamykla, skirta gaminti didelius bepiločiu „Orion“, buvo pastatyta tik praėjusiais metais, rašoma kariniame tinklaraštyje „BMPD“, susijusiame su Strategijų ir technologijų analizės centru. „Kub“ dronas valstybinio masto bandymus praėjo tik prieš metus, rašo priešlėktuvinės gynybos ir karinių oro pajėgų biuletenis.
2019 m. pristatyti „Lancetai“, sprendžiant iš komentarų Rusijos spaudoje ir blogosferoje, kariuomenės daliniuose fronte pradėjo atsirasti tik vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas teigia, kad Rusijos įmonės yra pasirengusios tiekti reikiamą kiekį – jei tik bus užsakymas.
Tačiau rugpjūčio pabaigoje Rusijos „Telegram“ kanalai citavo „ZALA Aero“ vyriausiąjį konstruktorių Aleksandrą Zacharovą, kuris skundėsi gamybos pajėgumų trūkumu ir siūlė jo įmonei perleisti prekybos centrus, kad galėtų kurti dronus.
Parengta pagal BBC.
