Vaizdo įraše matyti, kad sprogimas buvo toks stiprus, jog girdėjosi gyvenamajame rajone, esančiame už kelių kilometrų nuo oro uosto. Šis atstumas buvo nustatydas pasitelkiant geolokaciją.
Pažymima, kad Engelso oro uostas yra nuolatinė 121-ojo ir 184-ojo sunkiųjų bombonešių aviacijos pulkų, ginkluotų strateginiais bombonešiais „Tu-95MS“ ir „Tu-160“, aviacijos bazė.
Taip pat buvo pranešta, kad pirmadienį įvyko stiprus sprogimas „viename iš oro uostų“ Riazanės srityje. Pagal oficialią versiją, oro uoste sprogo benzinvežis. Rusijos kariniai korespondentai teigia, kad šis „degalų sunkvežimio sprogimas“ yra pats stipriausias, kokį jie prisimena.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai įvyko Diagilevo oro uoste, kuris taip pat buvo naudojamas raketų atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą.
Abiem atvejais atakuoti objektai, esantys už daugiau nei 600 km nuo Ukrainos valstybinės sienos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tokių tolimojo nuotolio ginklų neturi.
Todėl visai įmanoma, kad buvo naudojamos improvizuotos priemonės – pavyzdžiui, sovietiniai bepiločiai lėktuvai „Tu-141“, kurie gali gabenti iki 150 kg sveriantį krovinį ir kurių skrydžio nuotolis siekia iki 1000 km.
Deja, kol kas negalima teigti, kad pirmdienio sprogimai galėtų priversti rusus atsisakyti raketinių atakų prieš Ukrainą. Net jei vienu metu būtų apgadinti du „Tu-95MS“, Rusijos karinės oro pajėgos turi apie 60 tokių bombonešių, iš kurių bent 20 vienetų yra veikiantys.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad šių metų gruodžio pradžioje Rusijos lėktuvų skaičius Engelso oro bazėje sumažėjo tik šiek tiek.
Kita vertus, pats gebėjimas veikti prieš Rusijos objektus daugiau nei pusės tūkstančio kilometrų gylyje priešo teritorijoje turi didelę simbolinę reikšmę ukrainiečių dvasiai. Lygiai taip pat, kaip amerikiečių „Doolittle“ reidas 1942 m. virš Tokijo buvo svarbus amerikiečių pergalei prieš Japoniją 1945 m.
Apie „Tu-141“
„Tupolev Tu-141 Striž“ – tai sovietinis žvalgybinis bepilotis lėktuvas, istoriškai tarnavęs Sovietų Sąjungos kariuomenėje septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje, o nuo 2014 m. – Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
„Tu-141“ yra „Tupolev Tu-123“ įpėdinis ir yra palyginti didelis vidutinio nuotolio žvalgybinis bepilotis, skirtas vykdyti užduotis už kelių kilometrų nuo fronto linijos, skrendant viršgarsiniu greičiu. Jis gali gabenti įvairius naudinguosius krovinius.
„Tu-141“ buvo naudojamas Sovietų Sąjungoje 1979–1989 m., daugiausia prie vakarinių Sovietų Sąjungos sienų.
Po 2014 m. Ukrainos karinės oro pajėgos jį sugrąžino į tarnybą, naudojo kare Donbase.
Šio modelio lėktuvas šiemet jau pagarsėjo tuo, kad kovo mėnesį nepastebimai kirtęs Rumunijos ir Vengrijos oro erdves, sudužo Kroatijoje, už daugiau nei pusės tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos. Viena iš įvykio versijų skelbia, kad šį bepilotį, apginkluotą bomba ir nukreiptą į rusų pozicijas paleido Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet „Tu-141“ nukrypo nuo kurso ir nukrito tik tada, kai baigėsi degalai. Ši įvykio versija oficialiai nebuvo patvirtinta. Įvykio metu niekas nenukentėjo.
„Tu-141“ gali skirsti maksimaliu 1100 km/h greičiu (kreiserinis greitis – 1000 km/h), pasiekti iki 6 km aukštį, o bepiločio skrydžio nuotolis – 1000 km.
Parengta pagal „Defense News“ ir kitų šaltinių informaciją.
