Rusijos atsargų, kurias Pentagonas vadina „visiškai tinkamomis naudoti“ greičiausiai užteks iki kitų metų pradžios, sakė JAV gynybos pareigūnas.
Tačiau šios atsargos „sparčiai senka ir verčia juos vis dažniau naudoti prastesnius šaudmenis, – teigė JAV atstovas. – Taigi, Rusijos pajėgos turi rinktis, kokią riziką nori prisiimti dėl padidėjusio gedimų skaičiaus, nenuspėjamo technikos veikimo ir dėl to, ar šiai prastesnei amunicijai reikės kokio nors atnaujinimo, kuris reikalauja tam tikrų žinių“.
„Rusija pasitelkė savo senstančios amunicijos atsargas, o tai rodo, kad jie yra pasiryžę naudoti tą senesnę amuniciją, kurios dalis buvo pagaminta daugiau nei prieš 40 metų“, – sakė pareigūnas. – Labai tikėtina, kad Rusijos kariuomenei bus sunku papildyti savo visiškai tinkamos naudoti artilerijos ir raketinės amunicijos atsargas pasitelkiant užsienio tiekėjus, didesnę vietinę gamybą ir atnaujinimą“.
Šaltinio teigimu, Rusija kreipiasi į Iraną ir Šiaurės Korėją, kad „pabandytų gauti šiek tiek patikimesnės amunicijos.“ Tačiau Rusija gali ir nesulaukti trumpojo nuotolio balistinių raketų (TBNR) iš Irano.
Iranas, baimindamasis tarptautinės reakcijos, „nori apriboti raketų, kurias planuoja tiekti Rusijai karui Ukrainoje, nuotolį“, sakė keturi aukšto rango Izraelio pareigūnai, remdamiesi žvalgybos pranešimais.
JAV laikosi pozicijos, kad tokie Irano ginklų perdavimai Rusijai pažeidžia JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2231, kurioje, be kita ko, raginama, kad bet kokiam Irano branduolinių, balistinių raketų ar ginklų perdavimui turi pritarti JT.
Siekdamas sušvelninti tarptautinius padarinius ir nepažeisti šios rezoliucijos, „Iranas planuoja perduoti Rusijai tik raketas, kurių veikimo nuotolis mažesnis nei 300 km, o kitas raketas modifikuoti taip, kad jos atitiktų rezoliucijos parametrus“, sakė Izraelio pareigūnai naujienų portalui „Axios“.
Tai apima ir raketų sistemą „Fateh-110“, kurios veikimo nuotolis yra 300 kilometrų, tačiau, pasak pranešimo, „iraniečiai planuoja ją modifikuoti taip, kad ji nepažeistų rezoliucijos“.
Iranas taip pat svarstė galimybę siųsti Rusijai raketą „Zolfaghar“, kurios veikimo nuotolis yra apie 435 km, tačiau, pasak „Axios“, to daryti nebeketina. Visgi, reikės palaukti ir pažiūrėti, ar šie pranešimai apie pakeistą raketų eksporto strategiją pasitvirtins.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace pareiškė, kad jo šalis neatmeta galimybės siųsti į Ukrainą ilgesnio nuotolio amuniciją nei JAV ir sąjungininkų tiekiamos valdomos daugkartinio paleidimo raketų sistemos (GMLRS), skirtos didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms HIMARS, ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos MLRS.
Kol kas šios paleidimo sistemos šaudo „M30A1“ ir „M31A1“ 227 mm tiksliojo nutaikymo raketomis, turinčiomis pažangias vienkartines didelės sprogstamosios galios kovines galvutes. Abiejų tipų raketų deklaruojamas didžiausias nuotolis yra apie 70 kilometrų.
Iki šiol JAV atsisakė aprūpinti Ukrainą bet kokiu ATACMS trumpojo nuotolio balistinių raketų variantu, kuris gerokai padidintų galimų taikinių nuotolį. Toks variantas taip pat gali sunaikinti didesnius, geriau įtvirtintus taikinius iki 300 km nuotoliu.
Tačiau B.Wallace sakė, kad jei Rusija ir toliau atakuos Ukrainos civilinę infrastruktūrą, jis laikysis „atviros nuomonės“ dėl sistemų, kurias Didžioji Britanija teiks Ukrainai.
Pasak jo, tokie išpuoliai „prieštarauja visoms teisės normoms, įskaitant Ženevos konvencijas ir yra karo nusikaltimas, kuris neturi likti nenubaustas.“
„Nuolat peržiūriu ginklų sistemas, kurias galėtume suteikti. Savo ginkluotėje mes turime potencialių ginklų sistemų, kurios yra ilgesnio [nuotolio], ir jeigu rusai ir toliau taikysis į civilines teritorijas ir bandys pažeisti tas Ženevos konvencijas, tada būsiu atviras ir žiūrėsiu, ką darysime toliau“, – teigė B.Wallace.
Ką tiksliai jis turi omenyje, nėra aišku. Pirma galimybė galbūt būtų „Storm Shadow“ sparnuotosios raketos – labai pažangus iš oro paleidžiamas ginklas. „Storm Shadow“ raketos, jei jos būtų pasiūlyta Ukrainai, labai padidintų jos pajėgumus.
Naujausia informacija
„Ypač intensyvūs mūšiai vyksta netoli Donbaso regione, kur Rusijos pajėgos vykdo puolamąsias antžemines operacijas, bandydamos užimti Bachmuto miestą“, – sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, kovos tebėra įtemptos, o rusai pasiekė tam tikrų laipsniškų laimėjimų užimdami teritoriją, tačiau Ukrainos rankose ir toliau išlieka didžioji dalis kovų nuniokoto Bachmuto.
„Jau kurį laiką Rusija į tą regioną plukdo karius ir įrangą. Jau kurį laiką ji buvo labai susitelkusi į jį, – sakė pareigūnas. – Tai vyko tuo pat metu, kai Ukrainos kontrpuolimas vyko Charkovo ir Chersono regionuose. Taigi, tai, kad Bachmute vyksta intensyvūs mūšiai, nebūtinai yra nauja, tačiau mes ir toliau matome, kad Rusija teikia pirmenybę būtent šiam regionui. Ir, kaip minėjau, jie užėmė šiek tiek daugiau teritorijos. Tačiau dėl akivaizdžių priežasčių Ukraina ir toliau laikosi ir gina savo miestą, kuris yra puolamas.“
Bachmuto puolimas kainavo daug, sakė pareigūnas. „Jų kovos būdas yra dažni artilerijos smūgiai ir pajėgų metimas į probleminę teritoriją. Neturiu skaičių, kuriuos galėčiau pateikti, bet tikrai matėme pranešimų apie didelius nuostolius.“
„Tuo tarpu Charkovo ir Chersono srityse ukrainiečiai toliau įtvirtina savo ankstesnius laimėjimus, o Rusijos pajėgos stiprina gynybines linijas“, – sakė pareigūnas.
Rusijos pajėgos taip pat toliau įsikibusios laikosi Krymo pusiasalio, kurį yra okupavusios nuo 2014 m. Dar neseniai buvusioje turistų lankomoje vietoje, Krymo pakrantėje pastaruoju metu Rusijos pajėgos stato tranšėjas. Ukrainos pareigūnai neslepia savo ketinimų susigrąžinti Krymą, kuriame pastaruoju metu padaugėjo dronų ir sabotažo atakų. Akivaizdu, kad Rusija ruošiasi galimiems antpuoliams iš jūros.
Vienas iš galimų Krymo puolimo maršrutų būtų pulti iš rytų, per Zaporožės sritį, kuri gali tapti kitu Ukrainos kontrpuolimo taikiniu. Galbūt šiuo tikslu ir buvo puolamas Rusijos okupuotas toje srityje esantis Melitopolio miestas, iš kurio socialinėje žiniasklaidoje pasirodė pirmieji ten sugriauto tilto vaizdai.
Melitopolyje taip pat įvyko akivaizdi ukrainiečių HIMARS ataka prieš „Wagner Group“ kareivines.
HIMARS tebėra baimę rusams keliantis Ukrainos ginklas.
Tankai taip pat vis dar atlieka svarbų vaidmenį mūšio lauke. „Ukraine Weapons Tracker“ grupėje pasidalinta retu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas mūšis tarp tankų Luhansko srityje, kai ukrainiečių tankas „T-64BV“ vienu šūviu sunaikino rusų tanką „T-72B“.
Be to, Ukraina ir toliau vykdo tikslius dronų smūgius į Rusijos pajėgas.
Rusai taip pat naikina Ukrainos karinę techniką. Pastarųjų kovų metu buvo pastebėti trys Didžiosios Britanijos tiekiami šarvuočiai „Mastiff“, kurie buvo apgadinti arba sunaikinti.
Abiejos pusės ir toliau grobi techniką, pavyzdžiui, Rusai pasiglemžė Ukrainai dovanotą suomišką šarvuotą transporterį „Sisu XA-185“.
Akivaizdu, kad Rusijai ir toliau sunkiai sekasi aprūpinti savo mobilizuotus rezervistus net būtiniausiomis priemonėmis.
O kai Rusijos kariai gauna atsargų, jos, matyt, ne visada būna tokios, kokių iš tikrųjų reikia.
Parengta pagal „The Drive“.
