Nuo „Kijivo užėmimo per tris dienas“ iki gėdingo pabėgimo
Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą tikėdamasi, kad čia ją pasitiks kone su gėlėmis ir šypsenomis. Vietoj to rusų okupantai sulaukė padoraus atkirčio – vietoj lengvo „pasivaikščiojimo“, kurio tikėjosi rusų okupacinė kariuomenė, buvo susidurta su galingu pasipriešinimu.
Ukrainos gynybos pajėgos dar neturėjo tokios technikos kaip haubicų „M777“, modernių savaeigių pabūklų ar raketinių sistemų HIMARS, tačiau Ukrainos gynėjai didvyriškai parodė okupantams, kad apie Kijivo užėmimą per tris dienas jie gali tik pasvajoti.
Visiškai natūralu, kad dėl šio galingo pasipriešinimo jau balandžio pradžioje Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino kelis šiaurinius Ukrainos regionus.
„Moskva“ kelionė į dugną
Balandžio 13 d. vakarą dvi Ukrainos raketos „Neptun“ pataikė į gerai ginkluotą Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“ ir jį nuskandino. Tai buvo vienas finansiškai skaudžiausių nuostolių Rusijai kare su Ukraina. Kremlius, iš pradžių neigęs informaciją, šį praradimą patvirtino balandžio 14 d.
Gyvačių salos išvadavimas
Salos deokupacija pasitelkus „Bayraktar TB2“ ir net „plaukiojančias baterijas“ yra aiškaus pragmatiško Ukrainos ginkluotųjų pajėgų planavimo, duodančio maksimalių rezultatų, pavyzdys.
Dėl sėkmingų Ukrainos kariškių veiksmų rusai buvo priversti padaryti „geros valios gestą“ ir pasitraukti iš salos. Liepos 4 d. Ukrainos kariškiai į salą grąžino Ukrainos vėliavą, o salos deokupacija leido atidaryti laivybą per Bystrės upės žiotis.
Salos išlaisvinimas tapo įmanomu dėl efektyvių operatyvinių sprendimų ir Vakarų karinės pagalbos derinimo su Ukrainos vidaus gynybos pramonės pajėgumais.
Ukrainos kontrpuolimas Charkivo ir Chersono srityse
Dar vienas gerai suplanuotų operacijų pavyzdys, kai iš Rusijos okupacinių pajėgų buvo išvaduota didelė Charkivo srities dalis, o dešiniajame krante esanti okupantų grupuotė buvo priversta atlikti dar vieną „geros valios gestą“ – po HIMARS MLRS (daugkartinė raketų paleidimo sistemos) ir Ukrainos toliašaudės artilerijos smūgių.
Ukrainos smūgiai Rusijos oro uostams
Kurį laiką okupantai jautėsi saugūs ir Kryme, ir savo atokiuose oro uostuose – tačiau šis saugumo jausmas pasirodė esąs laikinas.
Žinoma, šiame kontekste pirmiausia norėtųsi paminėti efektyvų, didelio tikslumo smūgį Rusijos karinių oro pajėgų aviacijos bazei „Saki“ laikinai okupuotame Kryme netoli Novofedorivkos, kuris sukėlė didžiausius vienalaikius Rusijos federacijos aviacijos nuostolius per visą jos gyvavimo laikotarpį.
Ir galiausiai smūgiai į Engelso strateginės aviacijos oro uostą, iš kurio rusų „Tu-95MS“ kyla bombarduoti Ukrainos miestų – būtent per gruodžio 5 d. smūgį Rusija pirmą kartą kovoje neteko bombonešio „Tu-95“.
Parengta pagal „Defense Express“.
