Pavyzdžiui, Rusijos gynybos ministerija pasigyrė apie sėkmingą tokios raketos „skaitmeninį paleidimą“ iš fregatos „Admiral Gorškov“. Pranešama, kad karo laivas plaukia JAV krantų link.
Tačiau šis „skaitmeninis paleidimas“ reiškia kompiuterinį proceso modeliavimą be fizinio raketos paleidimo. Tad jei rusai bando tai pateikti kaip savo ginklų pramonės proveržį, tai reiškia, kad gali kilti problemų dėl realių „Cirkon“ kovinio naudojimo savybių.
Atsižvelgdamas į tai, RUSI siūlo nepervertinti „Cirkon“ svarbos, ypač JAV ir kitoms Vakarų šalims. Nors hipergarsinėmis raketomis apginkluoto karo laivo dislokavimas vis dėlto yra dėmesio vertas įvykis.
Iš pradžių RUSI tyrimo autoriai pabandė išsiaiškinti, kokia yra rusiškojo „Cirkon“ technologinė bazė – ir bendras jos vaizdas iš tiesų atrodo prieštaringas.
Pavyzdžiui, sovietmečiu buvo parengtas hipergarsinės sparnuotosios raketos „Kh-90“, paleidžiamos iš strateginių bombonešių, projektas. Tačiau šis projektas taip ir nepasiekė net prototipo sukūrimo stadijos.
Nuo paskelbtos kūrimo pradžios iki oficialaus raketos „Cirkon“ įdiegimo praėjo kiek daugiau nei 10 metų. Šis terminas atrodo pernelyg „rekordinis“ Rusijos karinei pramonei – ypač jei prisiminsime kitų panašių kūrinių, kurių įgyvendinimas užtruko gerokai ilgiau, trukmę.
Palyginimui, modernizuotos viršgarsinės sparnuotosios raketos „Kh-32“ projekto rusai ėmėsi devintajame dešimtmetyje ir jį baigė iš esmės 2022 metais.
Maždaug 10 metų rusams prireikė sukurti ir pritaikyti taip pat ir viršgarsinę prieštankinę sparnuotąją raketą „P-800 Oniks“. Bet tai buvo būtent tas atvejis, kai „greitai nereiškia gerai“, nes patys rusų kariškiai pripažino, kad jų „Oniks“ sirgo „vaikiškomis ligomis“, kaip apibūdino vienas iš Rusijos armijos generolų.
Atsižvelgdami į tai, analitikai abejoja, ar „Cirkon“ iš tikrųjų kada nors buvo paleista Rusijoje: kai kuriais atvejais Kremlius „tvirtino, kad filmuota medžiaga iš bandomųjų paleidimų, kurie vėliau buvo identifikuoti kaip kitos raketos, pavyzdžiui, „P-800“, – pažymi autoriai. „P-800“ yra tokio paties dydžio kaip „3M22 Cirkon“, o kai kurios eksploatacinės charakteristikos taip pat pasirodė esančios identiškomis.
Yra dar vienas svarbus RUSI pastebėtas prieštaravimas: bandymų metu rusų karinis pareigūnas teigė, kad jų „Cirkon“ faktinis kovinis nuotolis yra iki 400 km, skrydžio greitis – iki 6 machų, o kovinės galvutės svoris – 300 kg. Tačiau vėliau V. Putinas paskelbė, kad „3M22“ turi beveik 1000 km veikimo nuotolį, skrydžio greitis siekia iki 9 machų, o kovinės galvutės svoris – 300 kg.
Net ir ne tokie drąsūs teiginiai apie 400 km ir 6 machų greitį „Cirkon“ atrodo pernelyg optimistiški. RUSI teigia, kad tokiam našumui pasiekti raketai reikėtų bent dvigubai efektyvesnių degalų nei „P-800 Oniks“, kurios maksimalus greitis siekia 3200 km/h.
„Turint omenyje istoriją, kai Rusijos ir Sovietų Sąjungos vadovai, siekdami sustiprinti savo diplomatinius svertus, pervertina turimus pajėgumus, į tai reikėtų atsižvelgti“, – rašoma straipsnyje.
Galiausiai RUSI įvertino, kaip „Cirkon“ galima pritaikyti praktikoje. Būtent natūralūs fiziniai apribojimai gali „riboti raketos veiksmingumą prieš mobilias platformas“. Problema tame, kad hipergarsinės raketos skrenda tokiu dideliu greičiu, jog jonizuoja aplink jas esantį orą ir sukuria plazmos sluoksnį, kuris trukdo raketai naudoti vidines ar išorines nukreipimo sistemas. Lieka tik inercinis nukreipimas su iš anksto įvestais duomenimis apie taikinio buvimo vietą, kuris vis dar gali būti veiksmingas prieš stacionarius taikinius, bet negali būti naudingas prieš judančius taikinius, ypač prieš laivus.
Kad jos variklis veiktų stabiliu režimu, hipergarsinė raketa didžiąją savo skrydžio kelio dalį turi judėti maždaug 20 km aukštyje. Tik tokiu būdu variklio viduje gali būti pasiektas tinkamas oro slėgio lygis. Todėl tos pačios „Cirkon“ skrydžio greitis galutinėje pakopoje gali sumažėti ne daugiau nei tos pačios „P-800“ raketos. O tai reiškia, kad rusiška „3M22“ nėra tokia nepažeidžiama Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemoms, kaip nuolat tvirtina Kremlius.
Parengta pagal „Defense Express“.
