Andrijus pasakoja apie vieną, kaip atrodė, nesibaigiantį susišaudymą, kai juos užgriuvo „Wagner“ kovotojų lavina.
„Kovojome apie 10 valandų iš eilės. Ir tai nebuvo kelios bangos, tai buvo nepertraukiama [ataka]. Jie tiesiog nenustojo artėti“, – pasakoja karys. Anot jo, nuo nuolatinio šaudymo ukrainiečių „AK-47“ taip įkaisdavo, kad tekdavo juos nuolat keisti.
„Mūsų pusėje buvo apie 20 kareivių. Ir, sakyčiau, 200 iš jų pusės“, – pasakoja ukrainietis.
„Wagner“ karo taktika – pirma siųsti užpuolikų bangą, kurią daugiausia sudaro naujokai rekrūtai tiesiai iš Rusijos kalėjimų. Jie menkai išmano karinę taktiką ir yra prastai ginkluoti. Dauguma jų tiesiog tikisi, kad jei išgyvens savo šešių mėnesių kontraktą, galės grįžti namo, o ne į kamerą, rašo CNN.
„Jie priverčia grupę, tarkime, iš 10 kareivių, įveikti 30 metrų atstumą, tada pradeda kastis, kad išlaikytų poziciją“, – pasakoja Andrijus. Tada seka kita grupė, kuri bando įveikti dar 30 metrų. „Taip žingsnis po žingsnio bando judėti į priekį, nors per tą laiką praranda daug žmonių“.
Tik tada, kai pirmoji banga išsenka, „Wagner“ siunčia labiau patyrusius kovotojus – dažnai puldami iš flangų, siekdami įveikti ukrainiečių pozicijas.
Andrijus teigia, kad aptariamas susidūrimas buvo bauginanti ir siurrealistinė patirtis. „Mūsų kulkosvaidininkas beveik išprotėjo. Jis sakė: žinau, kad jį nušoviau, bet jis niekaip nekrito. Ir tik po kurio laiko, kai jau galbūt nukraujavo, galiausiai parkrito“, – prisimena karys.
Ukrainietis mūšį lygina su scena iš filmo apie zombius. „Jie lipo per savo draugų lavonus, mindė juos, – pasakoja ukrainietis. – Atrodo, kad labai, labai tikėtina, jog prieš puolimą jie gauna narkotikų“. Šio teiginio CNN nepriklausomai patikrinti nepavyko.
Net po to, kai pirmosios rusų bangos buvo sunaikintos, puolimas tęsėsi – nes ukrainiečių gynėjų teigimu, jiems pritrūko kulkų ir jie atsidūrė apsuptyje.
„Problema buvo ta, kad jie mus apėjo. Taip, jie mus apsupo. Jie atėjo iš kitos pusės. Nesitikėjome, kad jie ateis iš ten. Mes šaudėme iki paskutinės kulkos, išmėtėme visas turėtas granatas ir likome tik aš ir keli vaikinai. Tokioje situacijoje buvome bejėgiai“, – prisimena Adrijus.
Ir vis dėlto jiems pasisekė. Ukrainiečiams atsilaikius iki paskutinės akimirkos, dienos pabaigoje „Wagner“ pasitraukė.
Andrijaus pasakojimas apie samdinių puolimą sutampa su Ukrainos žvalgybos ataskaita, kurią praėjusią savaitę gavo CNN. Pasak ataskaitos, jei „Wagner“ pajėgoms pavyksta užimti pozicijas, artilerijos parama leidžia jiems iškasti apkasus ir įsitvirtinti. Remiantis ukrainiečių perimtais duomenimis, „Wagner“ ir reguliariosios Rusijos kariuomenės veiksmai dažnai nekoordinuojami.
CNN susisiekė su „Wagner“ grupės vadovu Jevgenijumi Prigožinu, bet šis per savo spaudos tarnybą išvadino CNN „atviru priešu“ ir puolė primygtinai tvirtinti, kad „Wagner“ yra „pavyzdinė karinė organizacija, kuri laikosi visų būtinų šiuolaikinių karų įstatymų ir taisyklių“.
O aplink Andrijaus bunkerį griaudi beveik nuolatinis apšaudymas. Po artilerijos griausmo praėjus kelioms sekundėms ir už kelių kilometrų pasigirdo tolimas trenksmas, taip pat rankinių ginklų šūviai – kai Ukrainos kariai aptinka, jų manymu, Rusijos droną, jie bando bando jį numušti.
Andrijaus būrys skelbia, kad sučiupo vieną „Wagner“ kovotoją, kurio istorija tokia pat tragiška, kaip ir primityvi bei žiauri rusų samdinių taktika.
Kaip paaiškėja iš apklausos įrašo, vyras buvo inžinieriumi, tačiau, norėdamas užsidirbti pinigų, ėmėsi pardavinėti narkotikus ir įkliuvo. Jis savanoriškai prisijungė prie „Wagner“ tikėdamasis, kad tai padės panaikinti jo teistumą ir jo dukrai bus mažiau problemų įgyvendinant savo svajonę tapti teisininke.
Kada supratai, kad esi tik mėsa?– – įraše jo klausia Andrijus.
– Per pirmąją kovinę užduotį. Į fronto liniją mus atvežė gruodžio 28 dieną. Praėjusią naktį mus išsiuntė į priekį.
– Kiek žmonių buvo grupėje?
– Dešimt.
– Aišku, tu žinojai, kad tave (mūšyje) nužudys. Bet tu bijojai kovoti už savo šalies laisvę.
– Taip, tai tiesa. Mes bijome Putino.
Iš pietvakarinio Odesos miesto kilęs Andrijus, kuris prisijungė praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos, sako, kad nesvarbu, kiek dar kovotojų bus pasiųsta šturmuoti jų pozicijas, jo dalinys vis tiek priešinsis.
„Dauguma mano vaikinų – savanoriai. Jie turėjo (gerą) verslą, turėjo (gerą) darbą, gerą atlyginimą – bet jie atvyko kovoti už savo tėvynę. Ir tai yra didelis skirtumas, – sako jis. – Tai karas už laisvę. Tai net ne karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai karas tarp režimo ir demokratijos“.
Parengta pagal CNN.
