Pirmadienį paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad didžioji branduolinių pajėgų dalis dislokuota Šiaurės laivyno povandeniniuose ir antvandeniniuose laivuose ir laivuose. Tiesa, portalas „Politico“ iš pradžių buvo klaidingai nurodęs, o kai kurie žiniasklaidos šaltiniai išplatino, kad laivai su branduoliniais ginklais plaukioja Baltijos jūroje, tačiau tai nėra tiesa – norvegų ataskaitoje kalbama apie Rusijos Šiaurės (ne Baltijos) laivyną ir Barenco (o ne Baltijos) jūrą.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad silpnėjant įprastinės gynybos pajėgumams, branduolinių ginklų svarba Rusijai labai išaugo.
„2023 m. [Rusijos] gynybos biudžetas padidės 34 proc, o tai dar labiau padidins spaudimą visai Rusijos ekonomikai. Gynybos ir teisėsaugos sektoriai dabar sueikvos apie trečdalį Rusijos valstybės biudžeto. Susilpnėjus įprastiniams pajėgumams, branduolinių ginklų svarba Rusijai labai išaugo, todėl Rusijos strateginės ir regioninės atgrasymo pajėgos tapo vis svarbesnės Rusijos karinei galiai“, – skelbia norvegai.
„Pagrindinė branduolinių pajėgumų dalis yra Šiaurės laivyno povandeniniuose ir antvandeniniuose laivuose. Taktiniai branduoliniai ginklai kelia ypač didelę grėsmę keliuose operaciniuose scenarijuose, kuriuose gali dalyvauti NATO šalys“, – teigia Norvegijos žvalgyba.
Norvegijos portalas „The Barents Observer“, komentuodamas pranešimą, pavadino jį „sensacinga naujiena“. „Sovietmečiu Severomorsko [bazės Barenco jūroje] laivai išplaukdavo į jūrą su taktiniais branduoliniais ginklais, tačiau nuo Šaltojo karo laikų nebuvo patvirtinta, kad mažieji branduoliniai ginklai būtų buvę naudojami jūroje“, – teigiama leidinyje.
Dieną prieš tai Norvegijos žvalgybos vadovo pavaduotojas Larsas Nordramas pareiškė, kad artimiausiais metais Rusija taps dar „autoritariškesne ir militarizuotesne“.
Jis padarė prielaidą, kad ateinančiais metais propaganda ir manipuliavimas viešąja nuomone tik stiprės, o Maskva sieks dar glaudesnių ryšių su autoritariniais režimais visame pasaulyje.
L.Nordramas karą Ukrainoje pavadino „katastrofa Rusijai“ – jo skaičiavimais, žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 100 000 karių.
Rusijos gynybos ministerija Norvegijos žvalgybos ataskaitos kol kas nepakomentavo.
Vienu šūviu – šeši laivai
Taktiniai branduoliniai ginklai (TBG) – tai nedideli branduoliniai ginklai, skirti naikinti dideliems taikiniams ar priešo pajėgų koncentracijai mūšio lauke ar artimame užnugaryje.
Kariniame jūrų laivyne branduolinėmis kovinėmis galvutėmis ar užtaisais galima apginkluoti artilerijos pabūklų šaudmenis, taip pat laivų sparnuotąsias raketos, kranto ir denio aviaciją bei povandeninių laivų ginklus – pavyzdžiui, torpedas, gilumines bombas, inkarines ir dugnines minas. Šaltojo karo metais branduolinį arsenalą turėdavo daug laivų, net ir ne patys didžiausi – pavyzdžiui, fregatos.
Galimą taktinių branduolinių galvučių galią sovietai pademonstravo 1957 m. spalio 10 d. – atliko branduolinės torpedos bandymą. Tada viena povandeninio laivo ataka iš 10 km atstumo buvo sunaikinti šeši mokomieji taikiniai – keturi antvandeniniai laivai ir du povandeniniai. Panašūs bandymai buvo atlikti ir JAV.
1990 m. gegužės 29 d. Sovietų Sąjungos ir JAV prezidentai Michailas Gorbačiovas ir George'as H.W.Bushas susitarė sumažinti taktinių branduolinių ginklų skaičių Europoje, o taip pat jų operacinę parengtį. Noras mažinti TBG kiekį buvo abipusis, tačiau iniciatyva labiau kilo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
1991 m. rugsėjo 17 d. G.H.W.Bushas paskelbė, kad visi užsienyje esantys artilerijos sviediniai ir taktinės raketų kovinės galvutės bus grąžintos į JAV teritoriją ir vėliau sunaikintos, taip pat kad iš laivų, povandeninių laivų ir jūrų aviacijos bus šalinami TBG bei sunaikinamos kai kurios jūroje esančios kovinės galvutės. Po dešimties dienų M. Gorbačiovas paskelbė, kad Maskva pasirengusi imtis simetriškų priemonių.
1992 m. pradžioje, iškart po SSRS žlugimo, Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis susitarimo. Visų pirma, Rusija įsipareigojo pašalinti taktinius branduolinius ginklus iš antvandeninių laivų ir įvairios paskirties povandeninių laivų, trečdaliu sumažinti jų skaičių ir perpus sumažinti priešlėktuvinių raketų bei aviacinių bombų skaičių.
Tikslių duomenų apie abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą nėra. Tačiau iki šiol Rusijos ir JAV laivynai turėjo tik balistines raketas, kurios buvo dislokuotos branduoliniais reaktoriais varomuose povandeniniuose laivuose.
„Džentelmeniškas susitarimas“
Apie būtinybę grąžinti taktinius branduolinius ginklus į Rusijos laivus 2022 m. rugpjūtį paskelbė Sarovo Branduolinio centro akademikas Radii Ilkajevas. Pasak jo, jie apie tai kalbėjosi su dabar jau mirusiu Rusijos karinio jūrų laivyno vadovu admirolu Vladimiru Vysockiu.
„Esame didelė jūrų galybė ir privalome turėti tinkamą laivyną, kad galėtume apsiginti. Tačiau tokiam laivynui sukurti prireiktų 100 metų, tai labai brangu. O kol kas reikia gintis turimomis priemonėmis – sugrąžinti taktinius branduolinius ginklus, kurie guli sandėliuose, – sakė akademikas. – Kodėl? Dabar daugelis sako, kad mūsų laivynas nėra toks stiprus kaip anksčiau“.
Jis priminė, kad sprendimą sumažinti taktinių branduolinių ginklų skaičių priėmė Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, remdamasis „džentelmenišku susitarimu“ su amerikiečiais.
„Nuo 1991–1992 m. buvo priimta, kad JAV ir Rusija pašalino nestrateginius branduolinius ginklus iš dislokavimo centriniuose sandėliuose – tai vadinamosios prezidentinės branduolinės iniciatyvos“, – BBC sakė Rusijos karinis ekspertas, pageidavęs likti nežinomu.
„Tai nepatikrinama ir neįpareigojanti veikla“, – patikslino jis.
Kiek pasaulyje yra taktinių branduolinių ginklų?
Nepriklausomi ekspertai apskaičiavo, kad 2000-ųjų pradžioje Rusija turėjo apie 2000 nestrateginių branduolinių ginklų.
Daugiau kaip 500 iš jų buvo prieštankinės, priešlaivinės ir priešlėktuvinės raketos, taip pat laivų ir povandeninių laivų torpedos, įskaitant iki 250 branduolinių sparnuotųjų raketų „KR-55 Granat“. Be to, yra keli šimtai taktinių branduolinių aviacinių raketų ir giluminių bombų, kurias gali naudoti jūrų aviacija.
Tais pačiais skaičiavimais, JAV turi apie 500 taktinių branduolinių ginklų – apie 400 „B-61“ tipo aviacinių bombų ir 100 jūrinių sparnuotųjų raketų su branduolinėmis galvutėmis. Pentagonas ketino bombas sunaikinti – tačiau dabar planai gali būti peržiūrėti.
Iš penkių oficialių branduolinių valstybių tik Didžioji Britanija neturi taktinių branduolinių ginklų – ji turi tik strategines pajėgas. Prancūzija turi 60 taktinių kovinių galvučių. Nėra patvirtintų duomenų apie Kiniją, tačiau ši šalis tikrai turi taktinių branduolinių kovinių galvučių. Indija, Pakistanas ir galbūt Izraelis bei Šiaurės Korėja taip pat turi taktinių branduolinių galvučių.
Daugelis šių kovinių galvučių buvo pagamintos šeštajame-šeštajame dešimtmetyje ir jų gyvavimo laikas jau pasibaigęs. Oficialiais Rusijos duomenimis, 2000-ųjų pradžioje visi tokie ginklai buvo perkelti į centralizuotas saugyklas, o 30 proc. buvo atiduota į metalo laužą.
Tačiau kaip 2011 m. rašė Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Tarptautinio saugumo centro vadovas akademikas Aleksejus Arbatovas, šių skaičiavimų metodika kelia didelių abejonių. Jis atkreipė dėmesį, kad taktiniai branduoliniai ginklai naudojami dvejopos paskirties laikmenose, t. y. tose pačiose, kuriose gali būti gabenami įprastiniai ginklai. Todėl TBG mažinimo ar naikinimo proceso negalima kontroliuoti skaičiuojant sunaikintų paleidimo įrenginių ar platformų skaičių.
Be to, taikos metu taktiniai branduoliniai ginklai paprastai laikomi sandėliuose, į kuriuos pašaliniai stebėtojai neįleidžiami. Nė vienoje nusiginklavimo sutartyje taip pat nenumatyta, kad šalinant branduolinius sprogstamuosius įtaisus dalyvautų užsienio inspektoriai – kad būtų išvengta slaptos konstrukcinės informacijos nutekėjimo.
Parengta pagal BBC ir Norvegijos kariuomenės žvalgybos ataskaitą.
