Karališkasis gynybos tyrimų institutas (RUSI) išanalizavo veiksnius, lemiančius ilgalaikę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų turimų sistemų „M142 HIMARS“ ir „M270“ sėkmę.
Ši ginkluotė iš esmės tapo karo Ukrainoje permaina. Dėl sistemingų smūgių logistikos objektams, 2022 m. vasarą Rusijos kariuomenė buvo priversta sumažinti artilerinės ugnies intensyvumą kaip pagrindinį savo puolimo elementą. Kita vertus, sėkmę lemia veiksnių visuma, o ne vien „stebuklingo ginklo“ atsiradimas. Todėl RUSI savo tinklaraštyje kelia klausimą: kodėl rusams nepavyksta sunaikinti HIMARS ir „M270“ – ir kokį vaidmenį atlieka Ukrainos priešlėktuvinė gynyba?
Viena vertus, „M142 HIMARS“ ir „M270“ sistemos turi dvi išskirtines savybes, nulėmusias jų sėkmę Ukrainos kariuomenės rankose – tai šaudymo nuotolis ir tikslumas: dėl to šios sistemos yra nepažeidžiamos bet kokiu Rusijos priešlėktuviniu ginklu.
Kita vertus, Ukrainos „M270“ ir HIMARS atakas ypač palengvina tai, kad Rusijos kariuomenė taiko griežtą logistikos struktūrą, todėl pirmiausia pasikliaujama geležinkelių infrastruktūra (arba kitokiu transportu, kurio maršrutas nuspėjamas). Okupantai negali kurti savo logistikos nesiremdami geležinkelių tinklu, o tai reiškia tam tikrą Ukrainos reaktyvinės artilerijos taikinių „nuspėjamumą“.
Taikinių „nuspėjamumas“ teigiamai veikia kitą veiksnį – duomenų apdorojimo greitį pateikiant taikinio nuorodą. Niuansas tas, kad JAV kariuomenės padaliniai Europoje teikia pagalbą, o norint greitai užmegzti duomenų mainus, reikia sugebėti greitai apdoroti šiuos duomenis. Ypač tokiomis sąlygomis, kai dalis informacijos gaunama iš laikinai okupuotų teritorijų, naudojantis socialiniais tinklais ar kitomis technologijomis.
Ne mažiau svarbus veiksnys, kuris padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, yra tai, kad po metus trukusio karo rusai nesugebėjo sukurti būdų, kaip pasipriešinti HIMARS ir „M270“ sistemoms. Rusų kariuomenei pavyko sukurti „žvalgybinę-smogiamąją grandinę“ naudojant balistinių raketų sistemą „Iskander“ arba „Tornado-S“ su valdomosiomis raketomis, tačiau ši sistema gali smogti stacionariems objektams, bet ne judantiems taikiniams.
Teoriškai okupantai Ukrainos tolimojo nuotolio raketų MLRS medžioklei galėtų naudoti savo taktinius lėktuvus. Tačiau praktiškai tai neįmanoma, nes Rusijos karinių oro pajėgų pilotai nerizikuoja kirsti fronto linijos dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos tankumo.
„Defense Express“ tegimu, remiantis šiais argumentais, galima teigti, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose naudojamų raketinių sistemų „M142 HIMARS“ ir „M270“ sėkmę užtikrina ne tik išskirtinės savybės, bet ir sumaniai panaudoti Ukrainos pranašumai ir okupantų silpnybės.
