Vienas pareigūnas sakė, kad Rusija iš anksto pranešė Jungtinėms Valstijoms apie paleidimą pagal naujosios START sutarties įsipareigojimus, ir pridūrė, kad „tokie bandymai yra įprastas dalykas“. Kitas pareigūnas sakė, kad bandymas nekėlė pavojaus Jungtinėms Valstijoms ir kad JAV šio bandymo nelaiko anomalija ar eskalavimu.
Panašu, kad sunkiosios raketos „Sarmat“, Vakaruose vadinamos „Satan II“ ir galinčios nešti kelias branduolines galvutes, bandymas nepavyko, sakė pareigūnai. Ji buvo sėkmingai išbandyta ir anksčiau, o jei šis bandymas būtų pavykęs, JAV pareigūnai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pabrėžęs šį bandymą antradienį savo kalboje apie valstybės padėtį.
Vietoje to V.Putinas valandą ir 45 minutes trukusioje kalboje apie paleidimą neužsiminė. Tačiau jis oficialiai pareiškė, kad Rusija sustabdo savo šalies dalyvavimą naujojoje START branduolinės ginkluotės mažinimo sutartyje su Jungtinėmis Valstijomis, taip keldama grėsmę paskutiniam likusiam paktui, kuriuo reguliuojami du didžiausi pasaulyje branduoliniai arsenalai.
CNN, remdamasi šaltinių informacija, iš pradžių pranešė, kad akivaizdus bandymas įvyko J. Bidenui būnant Ukrainoje. Po to, kai ši istorija buvo paskelbta pirmą kartą, vienas iš pareigūnų teigė, kad bandymas įvyko prieš pat J. Bidenui atvykstant į šalį. Antrasis šaltinis CNN teigė, kad testas buvo atliktas pirmadienį, tačiau nenurodė tikslesnio laiko. Vėliau atnaujintame tekste šaltinis teigė, kad bandymas iš tikrųjų įvyko šeštadienį.
Bandymo laikas leidžia manyti, kad JAV ir Rusija šios savaitės pradžioje bendravo keliais skirtingais kanalais – JAV pareigūnai sekmadienio vakarą, likus kelioms valandoms iki J. Bideno vizito į Kijevą, taip pat pranešė rusams, kad prezidentas vyks į Ukrainos sostinę, pirmadienį sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
Kai trečiadienį Kremlius buvo paklaustas apie visa tai, konkretaus atsakymo nesulaukta. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis klausimas yra „Gynybos ministerijos prerogatyva“.
V. Putinas yra skelbęs apie sėkmingus ICBM bandymus praeityje, įskaitant praėjusių metų balandį, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tas bandymas taip pat buvo atliktas su raketa „Sarmat“, kuri pirmą kartą buvo pristatyta 2016 m. ir apie kurią Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad jos kovinis nuotolis viršija 11 000 km. Ši raketa gali nešti 100 tonų sveriančią kovinę galvutę ir buvo sukurta kaip „R-36M Voevoda“ įpėdinė.
Praėjusiais metais V. Putinas perspėjo, kad ši raketa „privers susimąstyti tuos, kurie bando kelti grėsmę Rusijai“.
Tuo metu Vakarų ekspertai 2022 m. bandymą apibūdino kaip „žvanginimą branduoliniais ginklais“ ir laikė jį bandymu nukreipti dėmesį nuo tuometinių Rusijos karinių nesėkmių – pavyzdžiui, Juodojoje jūroje nuskendusio jos flagmano „Moskva“.
Tuometinis Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby 2022 m. bandymą pavadino „įprastu, ir tai nebuvo staigmena“. Jis nebuvo laikomas keliančiu grėsmę Jungtinėms Valstijoms ar jų sąjungininkams“.
Rusijos kariuomenė per pastaruosius metus patyrė kelis didelius pralaimėjimus mūšio lauke Ukrainoje ir iš esmės nesugebėjo pasiekti savo strateginių tikslų šioje šalyje, yra sakę keli aukšti JAV pareigūnai.
„Rusija dabar yra pasaulinis parijas, o pasaulis tebėra įkvėptas Ukrainos drąsos ir atsparumo. Trumpai tariant, Rusija pralaimėjo – pralaimėjo strategiškai, operatyviai ir taktiškai“, – praėjusią savaitę sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.
Tačiau V.Putinas neketina pergalvoti savo karo, kuris, jo teigimu, tebėra „speciali karinė operacija“.
Praėjusią savaitę Rusijos naikintuvai ir bombonešiai per kelias dienas du kartus praskrido netoli Aliaskos ir privertė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietę (NORAD) į tai reaguoti naikintuvais. Rusijos orlaiviai liko už JAV ir Kanados suverenios oro erdvės, kuri tęsiasi 12 mylių (apie 20 km) nuo pakrantės linijos, ribų, tačiau jie skrido Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje, kuri siekia iki 200 mylių (apie 321 km) nuo pakrantės linijos, arba netoli jos.
Du NORAD naikintuvai „F-16“ perėmė bombonešius „TU-95“ ir naikintuvus „SU-35“, kurie į idenfikacinę zoną įskrido dar praėjusį pirmadienį. Po dienos NORAD „F-35“ perėmė bombonešius „TU-95“, taip pat naikintuvus „SU-30“ ir „SU-35“.
„Mes ir toliau esame pasirengę naudoti įvairias atsako galimybes gindami Šiaurės Ameriką ir Arkties suverenitetą“, – sakoma NORAD pareiškime.
NORAD pabrėžė, kad Rusijos skrydžių nelaiko provokaciniais ar keliančiais grėsmę, taip pat nemano, kad jie susiję su neseniai aplink Aliaską ir Kanadą pastebėtais oro objektais.
Parengta pagal CNN.
