Vokietijos žiniasklaidos grupės „Axel Springer“ generalinis direktorius teigė, kad žurnalistus gali pakeisti dirbtinio intelekto sistemos, tokios kaip „ChatGPT“.
Tai buvo paskelbta leidėjui siekiant padidinti Vokietijos laikraščių „Bild“ ir „Die Welt“ pajamas ir pereiti prie „grynai skaitmeninės žiniasklaidos bendrovės“. Jis teigė, kad ateityje teks mažinti darbo vietų skaičių, nes dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto vis dažniau tampa nereikalingos daugelis darbo vietų, kurios padeda kurti jų žurnalistiką.
„Dirbtinis intelektas gali padaryti nepriklausomą žurnalistiką geresnę, nei ji kada nors buvo, arba tiesiog ją pakeisti“, – vidiniame laiške darbuotojams teigė generalinis direktorius Mathiasas Doepfneris.
Pasak jo, dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, žada informacijos „revoliuciją“ ir netrukus bus geresni už žmones žurnalistus.
„Suprasti šį pokytį yra labai svarbu, kad leidykla ateityje būtų gyvybinga, – sakė M.Doepfneris. – Išliks tik tie, kurie kurs geriausią originalų turinį.“
„Axel Springer“ nenurodė, kiek darbuotojų gali būti atleista, tačiau pažadėjo, kad nebus mažinamas „reporterių, autorių ar specializuotų redaktorių“ skaičius.
Laiške darbuotojams M.Doepfneris teigė, kad žiniasklaidos priemonės turi sutelkti dėmesį į tiriamąją žurnalistiką ir originalius komentarus, o įvykių „tikrųjų motyvų“ atskleidimas ir toliau liks žurnalistų darbas.
„Axel Springer“ nėra pirmoji naujienų leidėja, kuri bando naudoti dirbtinį intelektą kuriant turinį. Sausį „BuzzFeed“ paskelbė, kad planuoja naudoti dirbtinį intelektą savo turiniui ir internetinėms viktorinoms „pagerinti“.
Jungtinės Karalystės laikraščių „Daily Mirror“ ir „Daily Express“ leidėjas taip pat tiria dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes ir įsteigė darbo grupę, kuri nagrinės „mašininio mokymosi, pavyzdžiui, „ChatGPT“, galimybes ir apribojimus“, leidiniui „Financial Times“ sakė grupės vykdomasis direktorius.
Nuo praėjusių metų lapkričio mėn., kai pradėjo veikti „ChatGPT“, jis surinko daugiau nei 100 mln. vartotojų ir paspartino ilgai prognozuotą svarstymą, ar dirbtinis intelektas gali užimti žmonių darbo vietas.
Programa gali kurti labai sudėtingus tekstus iš paprastų vartotojo užklausų, nuo esė ir prašymų priimti į darbą iki eilėraščių ir grožinės literatūros kūrinių. „ChatGPT“ – tai „OpenAI“ sukurtas didelės apimties kalbos modelis, kurį galima naudoti norint atlikti įvairias teksto apdorojimo užduotis. „ChatGPT“ sistemoje yra milijardai kasdienių teksto žodžių iš viso interneto. Remdamasi visa šia medžiaga, sistema prognozuoja tam tikrą žodžių ir sakinių seka.
Tačiau buvo suabejota „ChatGPT“ atsakymų tikslumu. Australijos mokslininkai nustatė pavyzdžių, kai sistema iš interneto svetainių pateikia sufabrokuotas nuorodas ir citatas.
Prieštaringai vertinamas ir dirbtinio intelekto naudojimas žurnalistikoje.
Technologijų svetainė „CNET“ naudojo dirbtinio intelekto įrankį rašyti straipsniams, kuriuos vėliau, prieš publikuojant, dėl tikslumo tikrino redaktoriai. Sausio mėn. svetainė pripažino, kad programa turi tam tikrų trūkumų – „CNET“ buvo priversta iš esmės pataisyti aiškinamąjį straipsnį apie sudėtines palūkanas, kuriame buvo daug klaidų.
Taip pat technologijų naujienų svetainės „Futurism“ ataskaitoje rašoma, kad daugiau nei pusę dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtų istorijų teko redaguoti dėl klaidų.
Parengta pagal „The Guardian“.
