Vienoje iš rusų karinių interneto svetainių paskelbtas gana išsamus visų problemų ir klausimų, su kuriais ateityje teks susidurti taikant šią kovinę transporto priemonę, aprašymas.
Straipsnyje rašoma, kad šio unikalaus kūrinio autoriai yra keli mechanikai iš Vladivostoko, o pačios hibridinės transporto priemonės skirtos Ramiojo vandenyno laivyno 155-ajai jūrų pėstininkų brigadai, kuri patyrė didelių nuostolių per rusų puolimo kampaniją prie Vuhledaro. Autoriai teigia, kad tokių hibridinių mašinų atsiradimas pagrįstas realia kovine patirtimi. Tačiau jie praleido keletą svarbių aspektų.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ugnies valdymo sistemą. Originalus priešlėktuvinis pabūklas turi hidraulinę sistemą, ji užtikrina greitą bokštelio pasukimą ir pabūklo vamzdžio pakėlimą. Tiksliau tariant, bokštelis pasisuka 40 laipsnių per sekundę. Ši hidraulinė sistema buvo suprojektuota taip, kad būtų galima išnaudoti karo laivo maitinimo pajėgumus – konkrečiai, laivai, kuriuose paprastai dislokuojami „2M-3“, tiekia 380 V kintamąją srovę, o pačiai sistemai reikia apie 1 kW energijos. „MT-LB“ modelyje generatorius „R-290V“ sukuria apie 4 kW energijos, bet tik tik 28 V įtampą.
Teoriškai šią problemą būtų galima išspręsti transformatoriumi – nors neįmanoma tiksliai žinoti, ar šiuo atveju jis buvo panaudotas. Jei ne, belieka nukreipinėti ginklą rankiniu būdu, o tai padaryti trunka daug lėčiau. Be to, nereikėtų pamiršti aušinimo sistemos, kuri turėtų būti skirta dviem pabūklams, kurių kiekvieno šaudymo greitis siekia 300 aps/min. Originaliai karo laive galima įrengti papildomą aušinimo vandeniu sistemą – kokią būtų sunku sukurti sausumos karo sąlygomis.
Kitas klausimas yra susijęs su pabūklų „110-PM“ užtaisymo sistema. Šaudmenų juostos laikomos 50 kg svorio dėžėse, todėl norint pakartotinai užtaisyti, jau reikia nemažai pastangų. O „MT-LB“ viduje tai tampa dar sunkesne užduotimi – nes bokštelis yra toks, koks yra, o ne įmontuotas į korpusą.
Be to, sprendimas sumontuoti bokštelį be jokių papildomų adaptacijų turėjo įtakos dar vienam svarbiam parametrui – masės centrui. Sistemos svoris yra apie 1500 kg, todėl ji labai spaudžia „MT-LB“ pakabą. Be to, masės centras taip pat pakilo į viršų – o tai sukels gana įdomią situaciją, kai „MT-LB“ su gale sumontuotu „2M-3“ bandys įveikti kalną.
Galiausiai, yra ir tokių dalykų kaip sistemos aklumas nakties metu, atviras bokštelio viršus ir lengvi šarvai, galintys apsaugoti tik nuo šaulių ginklų.
Ir yra dar vienas klausimas, į kurį kol kas nėra atsakymo. Kodėl rusai pasirinko montuoti „2M-3“ ginklą ant „MT-LB“ viršaus, jei yra tradiciškesnis variantas – priešlėktuvinis pabūklas „ZU-23–2“? „MT-LB“, kuriuose sumontuotas pastarasis ginklas, nėra kažkas reto, ir juos eksploatuoja daugelis šalių, įskaitant pačią Rusiją.
Parengta pagal „Defense Express“.
