Vedžiodami žurnalistus pėsčiomis po mišką, ukrainiečių kariai galiausiai nuvedė juos į proskyną, kur parodė ginkluoto drono nuolaužas – kurį, kaip jie sakė, savaitgalį numušė savo automatiniais šautuvais „AK-47“.
Tai buvo Kinijos gamintojo, įsikūrusio Siamene (Kinijos rytinėje pakrantėje esančiame uostamiestyje), komercinis bepilotis „Mugin-5“.
Kai kurie technologijų tinklaraštininkai teigia, kad šie aparatai vadinami „Alibaba dronais“ – nes juos Kinijos interneto svetainėse, įskaitant „Alibaba“ ir „Taobao“, galima įsigyti už mažiau nei 15 000 JAV dolerių.
Bendrovė „Mugin Limited“ CNN patvirtino, kad tai jų skraidyklė – ir pavadino incidentą „labai apmaudžiu“.
Tai – naujausias civilinio drono modifikavimo ir ginklavimosi pavyzdys, rodantis sparčiai besikeičiančius karo veiksmų modelius, rašo CNN.
„Prie fronto linijos iš esmės visą laiką vykdome oro žvalgybą“, – sako 35 metų teritorinės gynybos kovotojas Maksimas, prisistatantis tik vardu.
Mažas aukštis
Praėjusią savaitę naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) informavo CNN, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje įsikūrę jos agentai perspėjo, jog iš ten buvo paleistas bepilotis orlaivis, nukreiptas į taikinį Ukrainoje.
SBU sukėlė aliarmą kariniams daliniams, įsikūrusiems netoli Sloviansko miesto.
Praėjusį šeštadienį apie 2 val. nakties Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų 111-osios brigados kovotojai išgirdo virš galvų praskrendantį droną – ir net pamatė mirksinčią orlaivio švieselę.
„Pagal garsą, pagal signalinę lemputę kariai daug šaudė ir numušė bepilotį orlaivį“, – pasakoja Maksimas.
Jis sako, kad bepilotis orlaivis skrido labai mažame aukštyje – pakankamai arti, kad jį būtų galima numušti rankiniais ginklais.
Dabar ant miško paklotės gulinčio drono priekinėje dalyje matosi kulkos skylė.
Netoliese kariai taip pat parodė nedidelį kraterį žemėje, kurį padarė bepiločio orlaivio naudingasis krovinys – maždaug 20 kg bomba, kurią vėliau saugiai susprogdino kovotojai.
Grubus ir neišmanus
Komercinis dronas neturėjo įrengtos kameros – o tai reiškia, kad jis negalėjo būti naudojamas stebėjimui ir iš esmės yra panašus į „aklą bombą“, teigia į atsargą išėjęs britų kariuomenės karininkas ir karinių dronų specialistas Chrisas Lincoln-Jonesas.
„Šis konkretus dronas būtų buvęs daug veiksmingesnis, jei jame būtų įrengta tinkama kamera“, – sako specialistas. Jis priduria, kad šis aparatas suteikia daugiau įrodymų teorijai, jog Rusija nėra tokia karinė supervalstybė, kokios pasaulis galėjo tikėtis. „Atrodo, kad tai labai primityvus, nesudėtingas, ne itin technologiškai pažangus operacijų vykdymo būdas“, – sako jis ir pastebi, kad šių mašinų kaina – vertinant karine prasme – yra labai žema.
Sausį Rusijos kontroliuojamo Luhansko regiono Rytų Ukrainoje pareigūnai „Telegram“ žinutėje tvirtino, kad numušė Ukrainos pajėgų paleistą droną „Mugin-5“. Ukrainos pareigūnai šio konkretaus incidento nekomentavo, tačiau ekspertai teigia, kad yra įrodymų, jog abi konflikto pusės naudojo šią technologiją.
„Tiek Rusija, tiek Ukraina konflikto metu naudojo komerciškai prieinamas kiniškas platformas, tokias kaip ši“, – sako ginklų ir šaudmenų žvalgybos specialistas, konsultacinės bendrovės „Armament Research Services“ direktorius N.R.Jenzen-Jonesas.
Į droną pakrauta amunicija greičiausiai buvo „didelės sprogstamosios galios fragmentacinės“ konstrukcijos, kuri buvo „paprasta ir nelabai aerodinamiška“, sako jis.
N.R.Jenzen-Jonesas priduria, kad bombos paleidimo mechanizmas, atrodo, buvo pagamintas iš 3D spausdintuvu atspausdintų komponentų, kurie „leidžia manyti, kad bepilotis orlaivis buvo greitai modifikuotas“.
Tuo nesidžiaugia
Ukrainos mūšių laukuose realiuoju laiku tobulėjant ginkluotei, civilinės bendrovės dabar stengiasi rasti būdus, kaip sustabdyti jų produktų patekimą į karinę tiekimo grandinę.
„Mes nepritariame tokiam naudojimui. Stengiamės daryti viską, kad tai sustabdytume“, – CNN sakė „Mugin Limited“ atstovas spaudai.
Ankstesniame pareiškime, kovo 2 d. paskelbtame savo interneto svetainėje, „Mugin Limited“ teigė, kad „smerkia“ savo gaminių naudojimą karo veiksmų metu – ir sakė, kad nuo karo pradžios nustojo pardavinėti gaminius Rusijai ar Ukrainai.
CNN taip pat susisiekė su keliomis kitomis bendrovėmis, kurių elektroninės dalys buvo aptiktos numuštame bepiločiame orlaivyje. Tarp jų – Taivano elektroninių prietaisų gamintoja MKS“.
„Kai kurie bepiločių orlaivių gamintojai gali pritaikyti MKS servopavaras kariniam naudojimui. Mes tuo nesidžiaugiame, tai prieštarauja mūsų bendrovės misijai ir vizijai“, – CNN teigė bendrovės atstovas spaudai.
MKS interneto svetainėje taip pat teigiama, kad jų gaminiai „draudžiami“ bet kokiam neteisėtam ar kariniam naudojimui.
Jutiklį, esantį bepiločio orlaivio modifikuotoje plokštėje, pagamino „Novatel“, priklausanti Kanadoje įsikūrusiai „Hexagon“ grupei, kuri tiekia prekes pramonės šakoms, įskaitant „žemės ūkį, statybas ir automobilių pramonę“.
„Visiems eksportui kontroliuojamiems produktams taikome išsamius kontrolės procesus, kad užtikrintume, jog jie būtų tiekiami laikantis galiojančių eksporto įstatymų, – CNN sakė „Hexagon“ atstovas spaudai. – 2022 m. balandį taip pat priėmėme sprendimą įšaldyti visą verslo veiklą Rusijoje“.
Nepaisant požymių, kad šiame konflikte vis aktyviau naudojamos bepiločių orlaivių technologijos, ukrainiečių kovotojas Maksimas neigia, kad šis konfliktas tapo bepiločių orlaivių karu.
„Tai nėra technologijų karas, – sakė jis. – Šis karas pirmiausia yra žmonių karas“.
Parengta pagal CNN.
