Versija: Krymo tiltą „saugojo“ 5 milijonus kainuojantis neveikiantis metalo laužas

Nuo 2022 m. spalio 8 d. smūgio Krymo tiltui, kuris vis dar remontuojamas ir ribotai eksploatuojamas, Rusija vis dar ieško kaltųjų. Nors pagrindinė Rusijos iškelta versija yra ta, kad išpuolį įvykdė sunkvežimis su sprogmenimis, atpirkimo ožiu laikomas Rusijos vidaus pajėgų – Rosgvardijos – pulkininkas Sergejus Volkovas.

 Nuo 2022 m. spalio 8 d. smūgio Krymo tiltui, kuris vis dar remontuojamas ir ribotai eksploatuojamas, Rusija vis dar ieško kaltųjų.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Nuo 2022 m. spalio 8 d. smūgio Krymo tiltui, kuris vis dar remontuojamas ir ribotai eksploatuojamas, Rusija vis dar ieško kaltųjų.<br> AP / Scanpix nuotr.
 2022 m. spalio 8 d. dalį tilto suniokojo iki šiol neišaiškintos kilmės sprogimas.<br> AP / Scanpix nuotr.
 2022 m. spalio 8 d. dalį tilto suniokojo iki šiol neišaiškintos kilmės sprogimas.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Moteris pozuoja priešais meno kūrinį, suformuotą kaip didelis pašto ženklas ir vaizduojantį sprogimą ant Krymo tilto. 2022 m. spalio 8 d.,  Kijevas.
 Moteris pozuoja priešais meno kūrinį, suformuotą kaip didelis pašto ženklas ir vaizduojantį sprogimą ant Krymo tilto. 2022 m. spalio 8 d.,  Kijevas.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 31, 2023, 10:34 AM

Šis vyras buvo Karinių jūrų pajėgų korpuso technologinės plėtros ir aprūpinimo skyriaus vadovu. Jis buvo suimtas už dviejų elektroninės kovos sistemų „Orel-BPLA“, kurių bendra vertė siekė 395,48 mln. rublių – arba maždaug 5,1 mln. dolerių – įsigijimą. Šios sistemos buvo skirtos mažų bepiločių orlaivių aptikimui radarais, jų sekimui ir valdymo kanalų trikdymui.

„Orel-BPLA“ sistemą sukūrė Rostovo prie Dono Radijo ryšio mokslinio tyrimo institutas (RNIIRS) – nors pats institutas apie tai niekur neužsimena. Tačiau apie sistemos sukūrimą plačiai skelbė Rusijos žiniasklaida, ypač regioninė.

Viename pranešime galime rasti informacijos, kad dvi „Orel-BPLA“ sistemas įsigijo Rosgvardijos 39-asis jūrų pėstininkų būrys, atsakingas už Krymo tilto apsaugą.

2021 m. atliekant „Orel-BPLA“ bandymus paaiškėjo, kad sistema yra visiškai nenaudinga dėl „techninių galimybių slopinti bepiločius orlaivius radijo bangomis tam tikrais radijo dažniais ir net labiausiai paplitusiais keitimosi duomenimis kanalais trūkumo“. Po metų, 2023 m. vasarą, Rosgvardijos direktoriaus pavaduotojas įsakymu sustabdė „Orel-BPLA“ naudojimą.

Tiek „Orel-BPLA“ išvaizda, tiek jos deklaruojamos charakteristikos nežinomos. Sistema neminima tarp RNIIRS gaminamų produktų, kaip ir bet kuris kitas panašus produktas. Remiantis turimu aprašymu, pagrindinė šios sistemos paskirtis buvo kovoti su civilinio naudojimo bepiločiais orlaiviais – ir, matyt, šis 25 mln. dolerių kainuojantis įrenginys negalėjo slopinti net „Wi-Fi“ dažnių, kurie naudojami tokiems kvadrokopteriams pilotuoti.

Tačiau įdomiausia tai, kad, kaip matyti iš rusų pulkininko advokato žodžių, „Orel-BPLA“ sistemos buvo plačiai tiekiamos įvairioms Rusijos saugumo tarnyboms. O tai reiškia, kad rusai sumokėjo milijonus dolerių už nenaudingą laužą, rašo „Defense Express“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar yra galimybių, kad įvyks pilietybės referendumas?