Legendiniai „F-35“: net ir nebūdami Ukrainos danguje, vis tiek sugebėjo padėti kovoje su rusais

Nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesių „nematomieji“ (angl. stealth) naikintuvai „F-35 Lightning II“ patruliavo oro erdvėje palei rytinį NATO sparną. Teigiama, kad šie naikintuvai, be numatytųjų oro policijos misijų, dar turėjo užduotį ir rinkti gyvybiškai svarbią žvalgybinę informaciją.

 Nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesių naikintuvai „F-35 Lightning II“ patruliavo oro erdvėje palei rytinį NATO sparną.<br> Wikimedia commons
 Nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesių naikintuvai „F-35 Lightning II“ patruliavo oro erdvėje palei rytinį NATO sparną.<br> Wikimedia commons
 „F-35“ prie Eglino karinės oro bazės JAV.<br> Wikimedia commons
 „F-35“ prie Eglino karinės oro bazės JAV.<br> Wikimedia commons
 Nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesių naikintuvai „F-35 Lightning II“ patruliavo oro erdvėje palei rytinį NATO sparną.<br> Wikimedia commons
 Nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesių naikintuvai „F-35 Lightning II“ patruliavo oro erdvėje palei rytinį NATO sparną.<br> Wikimedia commons
 „MiG-29“ (kairėje) ir F-35 stovi Malborko oro pajėgų bazėje, Lenkijoje, 2023 m. kovo 21 d.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 „MiG-29“ (kairėje) ir F-35 stovi Malborko oro pajėgų bazėje, Lenkijoje, 2023 m. kovo 21 d.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 3, 2023, 10:11 PM

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, JAV karinių oro pajėgų „F-35“ buvo dislokuoti prie rytinės NATO sienos ir vykdė oro erdvės patruliavimo operacijas, kurių metu buvo ieškoma raketų „žemė-oras“ sistemų ir orlaivių, pranešė „Air Force Times“, bendravęs su 388-ojo naikintuvų sparno pareigūnais.

2022 m. vasarį, Rusijos kariuomenei ruošiantis pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, JAV 388-asis ir 419-asis naikintuvų daliniai su penktosios kartos „F-35“ iš Jutos buvo perkelti į Vokietiją. Prasidėjus mūšiams, jiems buvo pavesta vykdyti užduotis virš Baltijos šalių.

Šių „F-35“ lėktuvų tikslas buvo surinkti kuo daugiau elektroninių duomenų iš Rytų Europoje esančių lėktuvų ir raketų žemė-oras – kad NATO geriau suprastų grėsmę regione. Be to, dalinys galėjo veikti kaip papildomos pajėgos, jei karas būtų persimetęs į kaimynines NATO šalis.

Kaip nurodo JAV karinių oro pajėgų padaliniai Europoje, tuo metu naikintuvai veikė iš bazių Estijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. JAV kariuomenės teigimu, lėktuvai pagerino NATO galimybes išlaikyti „dominavimą ore“ problemiškose teritorijose, nes sustiprino ryšio ir vadovavimo bei kontrolės pajėgumus.

Ši misija leido oro pajėgoms patobulinti naują trumpalaikio dislokavimo strategiją. Be to, ji pademonstravo, kaip patobulėjo „F-35“ gebėjimas koordinuoti veiksmus su jungtinėmis pajėgomis ir greitai reaguoti į netikėtas grėsmes.

Nuo to laiko „F-35“ kartu su sąjungininkų pajėgų naikintuvais dalyvavo keliose oro policijos misijose.

Neseniai „Eurasian Times“ pranešė, kad olandų naikintuvai „F-35“ su NATO vėliava vykdė oro policijos misijas kartu su lenkų sovietinių laikų karo lėktuvais „MiG-29“.

Pranešime cituojamas Indijos karinių oro pajėgų veteranas ir karinis ekspertas Vijainderis K. Thakuras paaiškino, kad „F-35“ greičiausiai rinko informaciją apie Rusijos oro gynybos sistemas ir radarus.

„F-35“ turi puikius optinius ir pasyvius radijo dažnių jutiklius, kurie leidžia nustatyti taikinius žemėje. Jie gali perduoti informaciją apie taikinius priešakyje dislokuotiems naikintuvams“, – sakė. V.K.Thakuras.

Kitaip tariant, virš Lenkijos dislokuotas „F-35“ galėtų perduoti taikinių duomenis virš Ukrainos skrendantiems naikintuvams „MiG-29“. „F-35“ atliktų nematomo stebėtojo, veikiančio saugioje Lenkijos oro erdvėje, vaidmenį.

„F-35“ galėtų įjungti savo radarą ir teikti Ukrainos „MiGams“ informaciją apie taikinius, kad jie galėtų atakuoti Rusijos sparnuotąsias raketas“, – aiškino ekspertas.

Nuo to laiko keli „F-35“ iš sąjungininkų šalių, eksploatuojančių šiuos orlaivius, buvo pasitelkti į tarnybą. Tačiau neseniai „Air Force Times“ paskelbtoje ataskaitoje buvo atskleista šių dislokacijų, kurių pagrindinis tikslas buvo ne tik saugoti NATO oro erdvę, bet ir rinkti gyvybiškai svarbią informaciją, planavimas, strategija ir išmoktos pamokos.

Nauda iš dislokavimo prie fronto

2022 m. vasario 16 d. dvylika reaktyvinių lėktuvų ir apie 300 karinių oro pajėgų kariškių įsikūrė Spangdahleme (Vokietijoje). Po aštuonių dienų Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„F-35“ sukurti tam, kad atremtų ir eliminuotų priešlėktuvinę gynybą, galinčią numušti koalicijos orlaivius, ir neleistų kitiems orlaiviams pasiekti priešiškos teritorijos. Be to, jie užfiksuoja aplinkinių radarų spinduliuotę, kas leidžia susidaryti tikslų draugiškų ir priešiškų pajėgų, esančių netoliese, vaizdą.

Pasak 388-ojo naikintuvų sparno vado pulkininko Craigo Andrle'o, lakūnai tokius pavojus pastebėjo Kaliningrade. Antžeminio valdymo raketų buvimo vietas rado ir identifikavo „F-35“, kurie vėliau apie tai informavo aljansą.

„F-35“ sekė raketų sistemas Ukrainoje ir Kaliningrade. Kai kurie kariniai ekspertai įspėjo, kad „F-35“ surinko svarbią žvalgybinę informaciją, kurią perdavė Ukrainai. Tačiau NATO ar JAV karinės oro pajėgos tokių teiginių nepripažino.

„Mes nekirtome sienos. Nieko nešaudėme ir nieko nemėtėme. Tačiau naikintuvas visada jaučia, renka informaciją. Ir jis tai darė labai, labai gerai“, – kalbėjo C.Andrle'as.

Kadangi kai kuri karinė technika – pavyzdžiui, oro gynybos sistemos – gali paslėpti arba užmaskuoti savo buvimą karo lauke, „F-35“ misijų metu ne visada galėjo atpažinti karinę techniką. C.Andrle teigė, kad vienas iš atvejų yra susijęs su Rusijos tolimojo nuotolio žemė-oras raketų sistemomis „S-300“.

Jis nurodė, kad tam tikrais atvejais, net žvalgybai nustačius, kokia ir kur yra raketų sistema, naikintuvas neatpažindavo jos kaip „S-300“ – nes atrodė, kad ji veikia JAV nežinomu būdu.

„Mes matėme „Sa-20“ (raketų sistemos „S-300“ kodas NATO sistemoje). Aš žinau, kad tai buvo „Sa-20“. Žvalgyba sako, kad ten buvo „Sa-20“, bet mano naikintuvas neidentifikavo jos kaip tokios, nes ta „Sa-20“ galimai veikė rezerviniu režimu, kurio anksčiau nematėme“, – teigė pulkininkas.

Informavęs karius apie objekto buvimą, lėktuvas modifikavo duomenis, kad NATO pilotai galėtų geriau suprasti, ką jie mato.

„Mes neturime krūvos ginklų, kuriais galėtume išnaikinti visą erdvę. Tai yra gynėjų zona: mes dalijamės duomenimis ir užtikriname, kad visi žinotų, kas yra aplinkui“, – sakė 388-osios operatyvinės grupės vadas pulkininkas Bradas Bashore'as.

2022 m. gegužės pradžioje oro pajėgų kariai grįžo atgal. Nuo to laiko jie stengėsi remtis užsienyje įgyta patirtimi. Lėktuvai veikė geriau, nei tikėtasi.

C.Andrle nurodo, kad ilgą laiką buvo manoma, jog šiam naikintuvui reikalingas nuolatinis ryšys ir kad kariai persidislokuodami su savimi turės pasiimti ir serverius. Pulkininkas paaiškino, kad JAV karinės oro pajėgos pripažino ir pademonstravo, kad taip būtina ne visada.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad tai bus naudinga oro pajėgoms pereinant prie „lankstaus kovinio panaudojimo“, arba didelio judrumo kovinių operacijų keliose zonose su minimaliu žmonių skaičiumi. Vietoj visiškai įrengtų bazių su ištisais daliniais, čia reikės daugiau strategiškai išdėstytų priemonių lauke ir daugelį užduočių gebančių atlikti karinių oro pajėgų karių.

Taip pat cituojami „F-35“ pilotai, sakantys, kad jie įvaldė degalų užpildymo ir avarinio variklio patikrinimo įgūdžius. Pasak 4-osios naikintuvų eskadrilės piloto pulkininko leitenanto Jesse Proctoro, judriosios operacijos padėjo lakūnams mąstyti kaip įgulos vadams ir pastebėti problemas, kurių anksčiau jie galėjo nepastebėti.

Vietos vadovų teigimu, „didžiausia aljanso sėkmė“ yra „F-35“ ryšys su kitais NATO orlaiviais.

Pasak „F-35“ gamintojų „Lockheed Martin“, tikimasi, kad iki 2030 m. NATO narės turės daugiau kaip 400 „F-35“, dislokuotų visoje Europoje.

Parengta pagal „Eurasian Times“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.