„Jos patikrinimai yra atliekami, kad nustatytume šios sistemos veikimo patikimumą, pasitikrintume vidines perspėjimo procedūras, patikrintume techninių priemonių veikimą, taip pat atkreiptume gyventojų dėmesį į saugumą“, – sakė E. Trunovas.
Anot jo, už Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą yra atsakinga nemažai šalies subjektų. Ši sistema – tai centralizuoto valdymo sirenos, trumpieji perspėjimo pranešimai gyventojams į mobiliuosius telefonus, informacija ir rekomendacijos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei per regionines ir vietines radijo stotis.
Po šio patikrinimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sulaukė nemažai gyventojų laiškų ir skambučių, kad gyventojai negirdėjo sirenų, negavo perspėjimo pranešimų į mobiliuosius telefonus ir kad trumpam buvo sutrikusi pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė lt72.lt.
Pasak E. Trunovo, gali būti kelios priežastys, kodėl kai kurie gyventojai negavo trumpųjų perspėjimo pranešimų į mobiliuosius telefonus: „Pirma, ne visi gyventojai yra nusistatę perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją. Kaip tai padaryti, informaciją galima rasti interneto svetainėje lt72.lt. Antra priežastis gali būti techninės įrangos, kurią valdo mobiliojo ryšio operatoriai, problemos. Noriu atkreipti pranešimų negavusių gyventojų dėmesį – jums reikėtų interneto svetainėje lt72.lt užpildyti specialią anketą gyventojams, kurioje reikia pažymėti mobiliojo ryšio operatorių, buvimo vietą ir kt. Šiuos duomenis mes išanalizuosime ir operatyviau galėsime nustatyti, dėl kokių priežasčių negautas pranešimas.“
Pareigūno teigimu, jeigu gaudžiant sirenoms žmogus buvo patalpoje, jis galėjo jų negirdėti ir dėl gerai garsą izoliuojančių šiuolaikinių langų ar miesto triukšmo. Sirenos geriausiai girdimos lauke. Be to, kai kuriose savivaldybėse jų yra nepakankamai arba šio patikrinimo metu jos nesuveikė. Anot jo, vis dar yra trūkumų, tad būtina imtis priemonių, jiems pašalinti.
Vilniuje reikia dvigubai arba trigubai daugiau
Bandymą atlikusio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai neslepia – Vilniuje perspėjimo sirenų reikia dvigubai daugiau nei yra dabar. E.Trunovo teigimu, šiuo metu sostinėje yra kelios dešimtys sirenų, bet tokio dydžio miestui jų reikėtų du kartus daugiau „ir dar šiek tiek“.
„Tiksliai nepasakysiu, bet (šiuo metu yra – ELTA) apie 30–40, kažkur toks skaičius. Čia turbūt savivaldybė geriausiai žino, kokie tankiausiai apgyvendinti yra rajonai, kur jas tikslingiausia išdėstyti. Bet mano subjektyvia nuomone, jų reikia dvigubai tiek ir dar šiek tiek daugiau“, – Eltai sakė PAGD civilinės saugos skyriaus atstovas.
Jo teigimu, bendra perspėjimo sistemos situacija Lietuvoje nėra bloga, bet Vilniui pasitempti dar yra kur.
„Kažkuriuo metu, prieš keletą metų, įvyko kažkoks tai techninis ar organizacinis praradimas tų sirenų, ten buvo aiškintasi ir teismuose visos priklausomybės įrangos, kur ji buvo perduodama ar neperduodama, tai tuo metu, matyt, kažkiek buvo sustoję tie reikalai“, – galimas sirenų trūkumo sostinėje priežastis svarstė E. Trunovas.
Pasak specialisto, kalbant apie perspėjimo sistemų infrastruktūros tobulinimą savivaldybėse, visada aktualus išlieka finansavimo klausimas.
„Jei valstybė neskirdavo savivaldybėms pakankamai investicinių lėšų, tai priklausydavo nuo to, kiek savivaldybės pačios sugebėdavo šiam klausimui skirti. (…) (Gyventojų – ELTA) perspėjimas yra savivaldybės ir valstybės atsakomybė. Savivaldybių suprantama ta sudėtingesnė finansinė padėtis, galbūt nepakankamai joms skiriama lėšų civilinei saugai. Dabar valstybė irgi imasi žingsnių, kad ta situacija būtų gerinama – vykdomi tiek investiciniai, tiek tarptautiniai projektai dėl finansavimo būtent šitos perspėjimo įrangos įsigijimui, tai tą situaciją bandoma gerinti“, – pažymėjo E. Trunovas.
ELTA primena, kad trečiadienį, 11.52 val., Lietuvoje buvo girdimas perspėjimo sirenų kauksmas. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pradėjo gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą. Sirenos kaukė 3 minutes.
Kaip prieš patikrinimą pranešė PAGD, sirenoms nustojus kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo pirmąją ir antrąją programas (papildomai Kauno ir Marijampolės apskrityse per vietines radijo stotis „Pūkas“, „Tau“, „ Kelyje“ bei „Kapsai“) gyventojams planuojama skelbti aktuali informacija.
Taip pat, PAGD praneša, kad, išgirdę sirenas, gyventojai privalo nedelsdami įsijungti radiją ar televizorių ir išklausyti skelbiamą informaciją bei elgtis pagal pateiktas rekomendacijas. Perspėjimo sistemos patikrinimo metu gyventojai informuojami ne tik per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, regioninius bei vietinius transliuotojus, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.
Gyventojų buvo prašoma nusistatyti savo mobiliuosius telefonus perspėjimo pranešimams priimti. Tam, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, ar teisingai atlikti telefonų nustatymai perspėjimo pranešimams priimti, šių pranešimų perdavimas prasidėjo kartu su sirenų įjungimo pradžia, t. y. 11 val. 52 min., ir tęsėsi iki 12 val. 00 min. Visą tą laiką pranešimai buvo kartojami kas 1 min.
