Šiuos bandymus atliko Pekino technologijos instituto profesoriaus Wango Jiango vadovaujama tyrėjų grupė, kuri savo išvadas pateikė straipsnyje, balandžio 6 d. paskelbtame recenzuojamame Kinijos moksliniame žurnale „Acta Armamentarii“.
„Dirbtinis intelektas sparčiai vystosi. Vis daugiau tyrėjų šią technologiją taiko trajektorijų planavimo problemoms spręsti“, – straipsnyje teigia W.Jiangas.
Tyrėjų komandos teigimu, jų dirbtiniu intelektu valdoma lazerinė artilerija galėjo pataikyti į žmogaus dydžio taikinius, esančius už 16 kilometrų – o bandymų metu pasiektas tikslumas buvo daug didesnis nei bet kurios kitos naudojamos artilerijos sistemos.
Šių bandymų nuotraukose matyti, kad sviediniai pataikė į taikinį.
Tradicinės artilerijos sviediniai paprastai pataiko į taikinį su 100 metrų paklaida, o valdomoji artilerija skrydžio metu gali koreguoti kursą. Tačiau esant daugeliui skrydžio kintamųjų – tokių kaip vėjas, temperatūra ir oro slėgis – net ir valdomos artilerijos sviedinys gali pataikyti
su kelių ar kelis ar keliasdešimties metrų paklaida.
DI valdomi artilerijos sviediniai
W.Jiang teigimu, dirbtinis intelektas suteikia galimybę apdoroti duomenis greičiau nei tradiciniai matematiniai metodai.
Taigi, paleidus dirbtiniu intelektu paremtą išmanųjį sviedinį, jis turės greitai surinkti ir išanalizuoti įvairius aplinkos duomenis, kad galėtų pakoreguoti savo kursą. Tokių skaičiavimų kiekis gali eksponentiškai didėti kartu su kintamųjų skaičiumi.
Tačiau korpuso viduje esantis kompiuterio lustas turi būti kuo paprastesnis, kad atlaikytų didžiulį karštį ir iššovimo metu patiriamą smūgį. Bandant patenkinti tokius reikalavimus, procesoriai dažnai atmeta svarbius pirminius duomenis, kad laiku užbaigtų skaičiavimus – o tai turi įtakos bendram jų tikslumui.
Tačiau dirbtinio intelekto atveju net ir lėtas kompiuterio lustas gali atlikti reikiamus skaičiavimus naudodamas beveik visus turimus duomenis. Pasak tyrėjų, jis gali apeiti kai kuriuos sudėtingesnius skaičiavimus, atliekamus kaip tradicinių matematinių modelių dalis.
Tyrėjai teigia, kad DI mokosi remdamasis duomenimis, surinktais per realius skrydžius ar laboratorinius eksperimentus – todėl ir gali apeiti kai kuriuos skaičiavimus.
W.Jiang'o komanda taip pat išbandė skirtingus DI modelius – atlikdami kelias užduotis, susijusias su sudėtingais trajektorijos koregavimais skrydžio metu, kad būtų padidintas tikslumas.
Kinija gali bandyti naudoti išmaniąją artileriją
Kinija deda nemažas pastangas kurdami išmaniąją artileriją, kad sumažintų karo išlaidas – nes artilerijos sviediniai paprastai yra pigesni už raketas, todėl juos galima greitai pagaminti dideliais kiekiais.
Tačiau ekspertai nesutaria, ar artilerijos ugniai reikalingas toks didelis tikslumas – nes sviedinio skeveldra gali pataikyti į žmogų ir už kelių šimtų metrų.
Remiantis 2019 m. JAV Gynybos žvalgybos agentūros ataskaita apie Kinijos karinę galią, artilerija yra labai svarbi Kinijos sausumos smogiamųjų pajėgų sudedamoji dalis, sudaranti trečdalį operatyvinių vienetų skaičiaus.
Ataskaitoje pažymima, kad Kinija toliau įsigyja modernias artilerijos sistemas, kurios integruojant informacines sistemas padeda mechanizuoti artileriją – kad padidėtų smogiamoji galia ir tikslumas.
Dabar jau atsistatydinęs Indijos kariuomenės generolas leitenantas Podali Shankaras Rajeshwaras viename iš savo straipsnių yra pažymėjęs, kad Kinija puolamąją ugnies galią – pavyzdžiui, artileriją – laiko pagrindine priemone siekiant karinio atgrasymo ir krizių eskalavimo suduodant baudžiamuosius smūgius, paralyžiuojant ir silpninant priešo sistemas bei pakertant priešo moralę.
Be to, P.S.Rajeshwaras atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija nuolat ir vis labiau pabrėžia tiksliųjų smūgių svarbą.
Pranešimuose teigiama, kad pasitelkusi tiksliąją artilerijos ugnį Kinija siekia greitai sunaikinti Taivano vadovybę ir kontrolę, užuot nukreipusi masinę ugnį į jo kovines pajėgas.
Parengta pagal „Eurasian Times“.
