Paradoksalu: sistemingas Švedijos atsisakymas tiekti „Gripen“ gali būti gera žinia Ukrainai

Švedija jau antrą kartą atsisakė suteikti Ukrainai galimybę įsigyti modernių orlaivių. Nors kiekvienas toks pareiškimas yra skausmingas, jis taip pat sukuria daugiau galimybių pagaliau gauti naikintuvų „F-16“, teigia „Defense Express“.

Švedijos naikintuvas „JAS 39C Gripen“<br>Stefano Kalmo / „Saab“ iliustracinė nuotr.
Švedijos naikintuvas „JAS 39C Gripen“<br>Stefano Kalmo / „Saab“ iliustracinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 11, 2023, 12:08 PM, atnaujinta May 11, 2023, 12:12 PM

Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad jo šalis neturi „perteklinių orlaivių, kuriuos dabar galėtume siųsti Ukrainai“, turėdamas omenyje daugiafunkcius naikintuvus „JAS 39 Gripen“.

Kadangi naikintuvai yra vienas svarbiausių Ukrainos oro gynybos poreikių, atsisakymas juos suteikti gali būti vertinamas kaip skaudi nesėkmė. Juolab kad Ukraina buvo išsiuntusi oficialų prašymą dėl „JAS 39 Gripen“ dar 2023 m. vasario mėn.

„Defense Express“ teigimu, šį orlaivį nesudėtinga prižiūrėti, jis gali kilti iš greitkelių ir šaudyti „Meteor“ raketomis „oras-oras“, tačiau čia prasideda niuansai.

Remiantis „Military Balance“ duomenimis, 2022 m. Švedija turėjo 96 naikintuvus „JAS 39C/D Gripen“, Atrodo, kad šio skaičiaus pakanka bent keliolikai jų nusiųsti į Ukrainą, pavyzdžiui, Lenkija Ukrainos karinėms oro pajėgoms skyrė 10 naikintuvų „MiG-29“. Tačiau reiktų atsižvelgti į tai, kad standartinis Švedijos karinių oro pajėgų realiai kovai parengtų karinių orlaivių skaičius gali būti mažesnis nei 100 proc. Todėl, pasak „Defense Express“ galima manyti, kad Švedija, svarstydama apie orlaivių perdavimą Ukrainai, iš tiesų turi kur kas mažesnį orlaivių skaičių, iš kurio gali rinktis.

Be to, pasak „Defense Express“, yra didelis skirtumas tarp Lenkijos „MiG-29“ orlaivių, kurie yra gerai pažįstami Ukrainos karinėms oro pajėgoms ir todėl atvyksta į aerodromus jau turėdami visą reikiamą įrangą ir infrastruktūrą, ir Švedijos „JAS 39 Gripen“, kuriems reikės beveik nuo nulio sukurti atitinkamą infrastruktūrą. Tam reikėtų didžiulių išteklių, o atlygis būtų nedidelis, nes orlaivių skaičius, kurį gali suteikti Švedija, ir taip yra ribotas. Anksčiau Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietė apskaičiavo, jog Ukrainai prireiktų 180 orlaivių, kad galėtų kovoti su Rusijos karinėmis oro pajėgomis,

Kita vertus, Švedija jau antrą kartą atsisako suteikti Ukrainai „JAS 39 Gripen“, pirmą kartą tai buvo 2023 m. vasario mėn. „Defense Express“ teigimu, sisteminga pozicija šiuo klausimu yra geras signalas kitiems Ukrainos sąjungininkams ir partneriams, nes ji sumažino karinių orlaivių variantų, kuriuos būtų galima suteikti Ukrainai, skaičių, „ant stalo“ palikdama vienintelį „F-16“. Todėl nebelieka vietos diskusijoms dėl orlaivių tipo, o tik dėl jų kiekio ir tiekimo terminų.

Parengta pagal „Defense Express“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.