Kita priežastis – daugelis namuose užaugintų vaisių, uogų ir daržovių yra skanesni už parduodamus parduotuvėse. Skirtumas ypač pastebimas kai kurių rūšių produktuose – pavyzdžiui, šviežiose bulvėse, šparaguose, pomidoruose, braškėse ir avietėse.
Tai galima paaiškinti keliomis priežastimis. Viena iš jų yra ta, kad ūkininkų auginamos veislės dažnai skiriasi nuo parduodamų auginimui namuose. Ūkininkai augina veisles, kurias geriausia skinti ir vežti į prekybos centrus, kurių vaisiai atsparesni sumušimams ir jų nulemiamam gedimui – arba tas, kurių visi vaisiai patikimai prinoksta tuo pačiu metu, todėl lengviau nuimti derlių.
Neseniai Floridos universiteto mokslininkai, tyrinėdami, kas lemia skaniausių pomidorų skonį, nustatė, kad tai nulemia cukraus ir rūgštingumo skirtumai, taip pat daugybė „lakiųjų medžiagų“ – biocheminių medžiagų, kurios kambario temperatūroje yra dujų pavidalo. Kramtant ir ryjant pomidoro minkštimą, šie aromatiniai junginiai gerklės užpakaline dalimi pasiekia nosį; tai, ką mes laikome pomidoro skoniu, iš tikrųjų yra jo skonio ir kvapo mišinys.
Tas pats pasakytina ir apie braškes, kurios garsėja tuo, kad jų skonis kartais nuvilia perkant iš parduotuvės. Pagrindinė problema komerciniams augintojams yra ta, kad šie vaisiai gali būti nuskinti dar nesubrendę, kai lakiųjų medžiagų, vadinamų esteriais, koncentracija yra didžiausia – arba vaisiai per daug kratomi juos transportuojant. Nuskintų vaisių cukraus, rūgščių ir lakiųjų medžiagų kiekis pradeda mažėti – todėl tikrai verta juos auginti namuose arba lankytis ūkiuose, kuriuose galima nuskinti patiems.
Reikia pripažinti, kad braškės gali būti sunkiai auginami augalai, iš kurių sunku gauti didelį derlių. Kadangi jos būna arti žemės, jas gali apgraužti šliužai, pelės ir paukščiai, be to, laistymas ar lietus jas gali apdrabstyti dirvožemiu, o tai skatina puvimą.
Kiek geriau sekasi, kai jos auginamos vazonuose, pastatytuose ant lentynų šiltnamyje arba apdengiamos grotelėmis, taip apsaugant nuo žalos. Kita alternatyva – ant lauko stalo pastatyti auginimo maišai arba vazonai, arba pakabinami krepšeliai – kai uogos pradeda raudonuoti, augalą tereikia uždengti tinkleliu.
Ne visos užsimezgusios uogos išgyvens ir subręs iki prinokusių ir raudonų vaisių – tačiau verta pasistengti.
Vidutinio klimato šalyse, tokiose kaip Lietuva, braškes rekomenduojama skinti šiltuoju paros metu, kai jų lakiųjų medžiagų yra daugiausia.
Taip pat, laikomos šaldytuve braškės greičiau praranda skonį, bet esančios kambario temperatūroje jos greitai suminkštėja. Tad nieko kito nelieka, kaip tik valgyti jas iš karto, geriausia – tiesiai nuo augalo.
Parengta pagal „New Scientist“.
