Dirbtinis intelektas šiandien: kaip atpažinti ne žmogaus rašytus tekstus?

Technologijų pasaulis sparčiai tobulėja, o šių metų madas užtikrintai diktuoja dirbtinio intelekto (DI) laimėjimai. Viena iš pirmaujančių DI pritaikymo sričių – tekstų rašymas ir kitų kūrybinių sprendimų kūrimas. Dirbtinio intelekto algoritmai geba sukurti turinį, kuris beveik nesiskiria nuo žmogaus kūrybos, todėl susiduriame su naujais teisiniais ir moraliniais iššūkiais. Dar visai neseniai reikėjo tikrinti tik plagijavimo atvejus, tačiau šiandien esame priversti įvertinti ir tai, ar teksto autorius žmogus, ar – mašina.

 Dirbtinio intelekto algoritmai geba sukurti turinį, kuris beveik nesiskiria nuo žmogaus kūrybos, todėl susiduriame su naujais teisiniais ir moraliniais iššūkiais.<br> 123rf nuotr.
 Dirbtinio intelekto algoritmai geba sukurti turinį, kuris beveik nesiskiria nuo žmogaus kūrybos, todėl susiduriame su naujais teisiniais ir moraliniais iššūkiais.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 24, 2023, 10:50 AM

Skeptikai galėtų teigti, kad geras turinys yra geras, nepaisant to, iš kur jis atsirado. Ši mintis savaime nėra klaidinga, tačiau turime įvertinti, kad masiškai plintantis DI turinys turi ne vien teigiamą pusę. Nors dirbtinio intelekto kuriamas turinys didina ištisų verslo sektorių našumą, jis taip pat kelia svarbias teisėtumo problemas. Kaip ir su kiekvienu įrankiu, automatizuotos sistemos gali būti naudojamos ne vien geriems tikslams, bet ir netiksliam ar neteisėtam turiniui dauginti.

Todėl DI sugeneruoti tekstai gali turėti rimtų pasekmių švietimo, verslo bei daugelio kitų sektorių ateičiai. Nesvarbu, ar su turiniu susidūrėte akademinėje, profesinėje, ar kasdienėje aplinkoje, jums gali prireikti įsitikinti, jog jūsų skaitomą tekstą parašė kitas žmogus. Susirūpinimą šia problema atspindi ir sparti teksto autentiškumą tikrinančių priemonių plėtra.

Dažniausiai sutinkamas tikrinimo metodas yra programinės įrangos sprendimai, kurie įvertina gauto turinio kalbos struktūrą ir sudėtingumą. Vienas iš pavyzdžių – „ChatGPT“ kūrėjų pristatytas teksto klasifikatorius, kuris pateikia tikimybinį vertinimą, nurodantį ar tekstas sukurtas dirbtinio intelekto. Kaip teigia įrankio kūrėjai, fiktyvius tekstus labiausiai išduoda kalbos pasikartojimai, kadangi robotai negali įsisavinti žmogaus kalbos įvairiapusiškumo. Mašinos neturi emocijų, tad jų kuriamiems rašiniams paprastai trūksta žmogui būdingos šilumos, humoro ar psichologinio gylio.

Taip yra todėl, nes visi DI rašymo modeliai yra kuriami, naudojant didžiulius duomenų rinkinius, kuriuose pateikiama informacija yra linkusi kartotis – tai lemia ribotą idėjų įvairovę. Nors tai yra naudinga savybė tikslumo reikalaujantiems tekstams, pavyzdžiui, produktų aprašymams ar techniniams vadovams, tačiau daugeliu kitų atvejų generuojamas nuobodus ir nuspėjamas turinys.

Be to, dirbtinio intelekto algoritmų rašomas turinys remiasi šablonais ir iš anksto suformuluotomis frazėmis, todėl daugelio tekstų stilius išlieka kone identiškas. Tai yra rimti argumentai, į kuriuos turėtų atsižvelgti tiek verslo, tiek ir privataus sektoriaus kūrėjai. Modernūs laikai išsiskiria turinio gausa, todėl parašytas tekstas turi sudominti skaitytojus bei pasiūlyti unikalią perspektyvą, antraip į jį niekas nekreips dėmesio.

DI naudojimas švietimo srityje išlieka dviprasmiškas

Kam ruošti namų darbus, jei juos gali atlikti pokalbių robotas? Dirbtinio intelekto įrankiai stebina savo gebėjimais spręsti kompleksinius matematikos uždavinius bei rašyti esė ar mokslinius straipsnius. Todėl akivaizdžiausia DI algoritmų žala – plagijavimo pavojus, kuomet švietimo įstaigų atstovai negali būti tikri dėl skaitomo darbo autentiškumo.

Kita vertus, įrankiai leidžiantys atpažinti mašinų sukurtą turinį vis efektyvėja, todėl ši užduotis, nors ir sukelia papildomą galvos skausmą – yra išsprendžiama. Tačiau nereikėtų pamiršti ir kur kas rimtesnių iššūkių: pasaulyje, kuriame turinys kuriamas DI programų didėja melagienų ir netikslios informacijos plitimo pavojus. Prognozuojama, kad generatyvinės technologijos turėtų skatinti dezinformacijos bei sąmokslų teorijų plitimą. Šias tendencijas regime jau dabar, nes DI modeliai jau ne kartą buvo „prigauti“ naudojant neegzistuojančius informacijos šaltinius ar citatas. Jeigu populiariausi DI algoritmai neturi konkretaus atsakymo – jie bando suktis iš padėties bei meluoja suteikdami iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančią informaciją. Tai verčia įvertinti DI naudojimo rizikas bei skaitant svetimą tekstą visada išlaikyti tam tikrą atsargumo laipsnį.

Tačiau ar vienintelis būdas reaguoti į DI pagrindu veikiančias technologijas yra jas drausti bei apriboti prieigą? Pavyzdžiui, kelios viešosios mokyklos JAV jau uždraudė prieigą prie „ChatGPT“, naudojant mokyklų kompiuterius ar interneto ryšį, savo pasirinkimą pagrįsdamos neigiamu poveikiu mokinių mokymuisi. Lengva suprasti, kodėl pedagogai jaučiasi įbauginti. DI įrankiai į mūsų pasaulį žengė tarsi iš niekur ir be jokio įspėjimo atsidūrė daugelio nesąžiningai veikiančių mokinių ir studentų pasirinkimu.

Visgi naivu būtų tikėtis, kad vienašališkas DI algoritmų uždraudimas galėtų suteikti ilgalaikių teigiamų pasekmių. Nors mokykla gali užblokuoti konkrečią svetainę savo veikimo ribose, tačiau besimokantys turi savo išmaniuosius įrenginius ir daugybę būtų, kaip prie jų prisijungti esant namuose. Kaip ir daugelio kitų draudimų atveju – prižiūrėtojai papildomai komplikuoja sau gyvenimą, o užsibrėžti tikslai dažnu atveju yra neišpildomi.

Todėl švietimo įstaigoms vertėtų jau šiandien galvoti apie dirbtinio intelekto sprendimų įtraukimą į savo švietimo programas. Mokyklos turėtų formuoti teisėto ir etiško DI naudojimosi principus, kadangi šansų, jog artimiausioje ateityje šie įrenginiai taps neprieinami studentams – itin mažai tikėtini. Pagrindo įtraukti DI tikrai yra, nes nepaisant visų neigiamų šių sprendimų padarinių, išlieka nemažai privalumų.

Tokie sprendimai kaip „ChatGPT“ išanalizuoja ištisus akademinius darbus ir juos apibendrina, įvertina parašytus argumentus ar ištaiso klaidas. Be to, šis įrankis gali būti panaudotas lavinti mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Net ir DI trūkumai, pavyzdžiui, neteisingų atsakymų generavimas, tampa kritinio mąstymo pratybų medžiaga, kai klasėse bandoma analizuoti, kas skiria melagingą ir teisingą turinį. Ateities pasaulis be šių technologijų nėra įsivaizduojamas, todėl būsimos kartus privalo išmokti naudotis DI įrankiais, o ne juos drausti.

Apibendrinant, į DI įrankius žiūrėti vienpusiškai negalime. Visgi galime būti tikri, kad dirbtinio intelekto sprendimai nesunaikins švietimo, bet jį reformuos. Pažangūs pokalbių robotai gali būti naudojami kaip visažiniai pagalbininkai, kurie pamokas padaro interaktyvesnėmis bei suteikia praktines medijų raštingumo žinias. Reikia akcentuoti, jog privalo išmanyti naujausių technologijų privalumus ir trūkumus, nes nesuteikus praktinės patirties – piktnaudžiavimas dirbtinio intelekto algoritmais ateityje bus grėsmingesnis ir sukels daugiau žalos.

Teksto autorė yra plagiato prevenciją švietimo ir mokslo įstaigose užtikrinančios bendrovės „Oxsico“ direktorė Kotryna Tomkevičiūtė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.