Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos agentūros TASS, sprendimas priimtas, data taip pat parinkta. Paradas vyks liepos 30 d., jame dalyvaus Baltijos laivyno karo laivai – nors šio junginio kovinis pajėgumas pirmiausia turėtų kelti nerimą patiems rusams.
Tiek skaičiumi, tiek kokybe laivynas užima paskutinę vietą tarp kitų Rusijos Federacijos laivynų: Šiaurės laivyno, Ramiojo vandenyno laivyno ir Juodosios jūros laivyno.
Pavyzdžiui, Baltijos jūroje yra tik vienas povandeninis laivas – dar 1986 m. pastatytas „Projekto 887 Paltus“ povandeninis laivas „Dmitrov“. Nors reikėtų pažymėti, kad seklūs Baltijos jūros vandenys apskritai nėra palankūs povandeniniams laivams.
Oficialiai Baltijos laivynui priskirtas flagmanas yra 1992 m. pradėtas eksploatuoti „Projekto 956“ eskadrinis minininkas „Nastoičivy“. Bendra šio projekto laivų problema – pagrindinis variklis, o priešlaivinės raketos „Moskit“ šių dienų karyboje nebetinka.
Dabartinis Baltijos laivyno „branduolys“ yra keturios „Projekto 20380“ korvetės (pradėtos eksploatuoti 2008–2014 m.), pastatytos pagal seną projektą, kuris numatė, kad jų pagrindinė ginkluotė bus „Kh-35“. O universalios paleidimo šachtos, suderinamos su raketomis „Kalibr“ ir „Oniks“, įrengtos tik trijose „Buyan-M“ klasės korvetėse (pradėtos eksploatuoti Rusijos laivyne 2015–2022 m.), taip pat trijose „Projekto 22800“ korvetėse „Karakurt“ (2018–2020 m.).
Likusius 29 kovinius laivus (be desantinių laivų) ir katerius sudaro šie laivų tipai: šeši „Molnja“ klasės raketiniai kateriai, šešios „Projekto 1331-M“ priešlaivinės korvetės, keturios „Projekto 1234“ korvetės „Ovod“ ir dvi „Projekto 11540“ fregatos „Jastrib“.
Pagrindinė problema, su kuria dabar susiduria Rusijos Federacijos Baltijos laivynas, yra pati Baltijos jūros geografija. Suomijai įstojus į NATO, ji galiausiai tapo Aljanso vidaus jūra. Dar daugiau, visos Rusijos Baltijos laivyno bazės – Kronštatas ir Baltijskas Kaliningrado srityje – dabar yra pasiekiamos taktiniais ginklais. O Baltijos jūroje laivams fiziškai nėra kur pasislėpti.
Todėl jei prasidėtų visuotinis karas, visas Baltijos laivynas turėtų tik tiek laiko, kiek trunka trumpojo nuotolio raketoms pasiekti laivus ir pakrantės infrastruktūrą.
Be to, net ir jūrinių minų dislokavimo farvateriuose užtektų, kad visas Baltijos laivynas būtų sulaikytas – nes rusai turi tik vieną standartinį jūrų tralerį. Tačiau visi šie veiksniai, atrodo, nejaudina rusų, vykstančių demonstruoti karo laivų – gal ne tiek NATO, kiek Kremliaus vadovui, rašo „Defense Express“.
