Šias mintis šalies vadovas išsakė antradienį parlamente, kur skaitė savo metinį pranešimą.
„Turime nuosekliai plėsti mokslo finansavimą ir reikšmingai gerinti sąlygas mokslininkams, kelti jų menkus atlyginimus, kas ilgainiui padėtų pasitelkti ir daugiau užsienio talentų“, – Seime kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad pagrindiniu Lietuvos ekonomikos segmentu toliau išliks apdirbamoji pramonė, kuria, šalies vadovo vertinimu, „galime didžiuotis“. Vis tik, pabrėžė jis, gamybos sektoriui būtinas technologinis atsinaujinimas.
G.Nausėda parlamentarams dėstė, jog Lietuva turėtų plėtoti aukštos pridėtinės vertės prekių, tokių kaip puslaidininkiai, elektronika, atsinaujinančios energetikos komponentai ir kt., gamybą.
„Mums reikalingas tikras gamybos renesansas, pagrįstas nulinės taršos pramonės plėtojimu visoje Lietuvoje. Turime siekti, kad Lietuva tarptautinėse rinkose užimtų vis tvirtesnes pozicijas kaip elektrinių transporto priemonių ir komponentų, lustų, saulės ir vėjo komponentų, energijos kaupiklių, šilumos siurblių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja“, – teigė prezidentas.
„Be šiuolaikinių technologijų bematant užstrigtume vakar dienoje“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas taip pat prognozavo, jog tam, kad šalies verslas išliktų konkurencingas su Europos Sąjungos (ES) ir trečiosiomis šalimis, netolimoje ateityje Lietuvoje turės būti įrengta pakankami elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumai.
„Vietinės žaliosios elektros energijos generacija artimiausioje ateityje padės mums išvengti naujų energijos kainų šuolių. Ilguoju laikotarpiu turime sukurti žemų fiksuotų energetinių kaštų oazę“, – tikino G.Nausėda.
Energetikos ministerija siekia sudaryti sąlygas, kad iki 2030 m. visas Lietuvos elektros poreikis būtų patenkintas vietine gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, šalyje jau vyksta vienas iš dviejų vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursų. Prezidento teigimu, šių aukcionų rezultatai parodys, ar Lietuva bus pajėgi visą reikiamą energiją pasigaminti pati.
Savo kalboje šalies vadovas kartu pabrėžė, jog Lietuvos sėkmė priklausys nuo to, kaip šalis gebės prisitaikyti prie „globalaus pobūdžio sukrėtimų“, tokių kaip klimato kaita ar dirbtinio intelekto panaudojimo plėtra.
Jo vertinimu, daug dėmesio šalyje, įgyvendinant ES konkurencingumo įgyvendinimo strategiją, bus skiriama bendrajai rinkai, technologijų ir pramonės sektoriams stiprinti, administracinės naštos mažinimui, tarptautinių partnerysčių skatinimui.
