Bijoma, kad praėjus maždaug 96 valandoms po laivo dingimo, gyvybės palaikymo resursai penkiems jame esantiems žmonėms gali greitai baigtis.
Štai penki pagrindiniai paieškos pastangose dalyvaujantys laivai, kurie, JAV ir Kanados pakrančių apsaugos tarnybų duomenimis, yra įvykio vietoje arba pakeliui:
„CCGS John Cabot“: Kanados pakrančių apsaugos tarnybos teigimu, tai yra 63 metrų ilgio Kanados pakrančių apsaugos laivas, kuriame įrengtas „pažangus giluminis sonaras“. Sonaras naudoja garso bangas, kad surastų objektus ir sudarytų vandenyno žemėlapį.
Motorlaivis „Horizon Arctic“: Kanados 94 metrų ilgio naftos platformų transportavimo ir inkaravimo laivas turi angarą nuotoliniu būdu valdomam povandeniniam laivui, su nuleidimo ir iškėlimo sistema. Jo savininkės bendrovės „Horizon Maritime Services“ vienas iš įkūrėjų ir pirmininkas Seanas Leetas nurodė, kad į laivą buvo pakrautas JAV kariuomenės suteiktas nuotolinis povandeninis laivas ir ketvirtadienį jis turėtų jau atsirasti „Titaniko“ sudužimo vietoje.
Mokslinių tyrimų laivas „L'Atalante“: šiame Prancūzijos 85 metrų ilgio daugiafunkciniame mokslinių tyrimų laive yra nuotolinis povandeninis laivas „Victor 6000“, kuris gali nardyti beveik 6000 metrų gylyje (Titaniko nuolaužos yra beveik 4000 metrų gylyje). Pasak Prancūzijos okeanografijos laivyno, „Victor 6000“ gali atlikti įvairias užduotis, įskaitant vaizdo ir akustinę paiešką bei apžiūrą, taip pat turi robotines rankas, kuriomis galima manipuliuoti objektais.
„HMCS Glace Bay“: Kanados karinio jūrų laivyno 55 metrų ilgio pakrančių apsaugos laivas, kuriame yra medicinos personalas ir mobili dekompresijos kamera, kurios gali prireikti išgyvenusiems žmonėms, iškeltiems iš „Titaniko“ gelmių.
Nuotolinis povandeninis laivas „Magellan“: nuotoliniu būdu valdoma giliavandenių žemėlapių sudarymo bendrovės „Magellan“, kuri eksploatuoja povandeninius laivus, galinčius pasiekti daugiau nei 5800 metrų gylį, laivas. Britų salose įsikūrusi bendrovė „Magellan“ yra geriausiai žinoma dėl „Titaniko“ nuotraukų.
Dar viena svarbi gelbėjimo įranga galėtų būti JAV karinio jūrų laivyno gelbėjimo sistema „Flyaway Deep Ocean Salvage System“ (FADOSS). Ši sistema, veikianti kaip gervė, gali ištraukti objektus ar laivus iš vandenyno dugno iki 6000 metrų gylyje, t. y. daugiau nei pakankamai, kad būtų galima pasiekti „Titaniko“ nuolaužas.
Tačiau prieš pradedant naudoti FADOSS sistemą, ji turi būti privirinta prie laivo denio, o šis procesas gali užtrukti visą dieną.
Trečiadienį JAV pareigūnai nurodė, kad karinis jūrų laivynas bando surasti laivą, kuris galėtų gabenti FADOSS – ir sudaryti su juo sutartį.
Kaip ketvirtadienio pavakarę pranešė ELTA, „L'Atalante“ jau atplaukė netoli „Titaniko“ nuolaužų ir prisijungė prie didžiulės dingusio povandeninio laivo paieškos ir gelbėjimo operacijos. „Atalante L'Atalante“ pradėjo naudoti daugiaspindulinį echolotą, kad sudarytų netoliese esančio jūros dugno žemėlapį ir „leistų „Victor 6000“ efektyviau panerti“, AFP sakė Prancūzijos jūrų tyrimų instituto atstovas spaudai.
Laivas „L'Atalante“ ir jo komanda antradienį buvo skubiai išsiųsti iš Prancūzijos.
Tačiau echolotas, kuris fiksuoja akustines bangas nuo jūros dugno, kad nustatytų jo gylį, negali aptikti paties povandeninio laivo.
„Padėtis neatrodo gerai“
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimų instituto (BAS) jūrų ekspertas Robas Larteris sakė, kad, jo nuomone, „Victor 6000“ yra „pagrindinė viltis“ išgelbėti povandeninį laivą.
Londono universiteto koledžo jūrų inžinerijos profesorius Alistairas Greigas sakė, kad dvi roboto manipuliatoriaus rankos potencialiai leistų jam išplukdyti „Titaną“ arba pritvirtinti prietaisą, kuris galėtų jį iškelti į paviršių.
„Victor 6000“ taip pat turi stiprius žibintus, kurių šviesa prasiskverbia pro tokiame gylyje esančią tamsą. Tačiau ekspertai įspėjo, kad gelbėtojai turėtų gana tiksliai žinoti, kur ieškoti „Titano“, o šiuo metu, atrodo, to žinojimo nėra.
Surasti povandeninį laivą „potencialiai gali prireikti kelių savaičių intensyvaus tyrimo“, perspėjo R. Larteris.
Ir net jei paieškos komandos povandeninį aparatą surastų, gelbėjimo operacija gali užimti daug brangaus laiko.
Įprastomis aplinkybėmis tokiam povandeniniam aparatui, kaip „Victor 6000“, prireiktų dviejų valandų nusileisti į reikiamą gylį ir dar dviejų valandų išplaukti atgal, sakė A. Greigas. Be to, pranešama, kad dingęs povandeninis aparatas yra sutvirtintas varžtais iš išorės, dėl to viskas gali užtrukti dar ilgiau, pridūrė jis.
R. Larteris sakė, kad tai „beviltiška situacija“: „Tai neįsivaizduojama – gyvi žmonės, įstrigę povandeniniame aparate, kuriame baigiasi deguonies atsargos“.
„Objektyviai vertinant esamą padėtį, ji neatrodo gerai“, – sakė R. Larteris, pridurdamas, kad svarbu išsaugoti optimizmą.
Paieškos ir gelbėjimo operaciją koordinuoja JAV pakrančių apsaugos tarnyba, kuri ketvirtadienį 18.30 Grinvičo laiku surengs spaudos konferenciją, sakė Prancūzijos jūrų tyrimų instituto atstovas.
Parengta pagal CNN ir ELTA.
