Archeologai didžiulėje Džaigou (Zhaigou) archeologinėje radimvietėje, esančioje maždaug už 110 km į pietus nuo šiuolaikinio Julinio (Yulin) miesto Šensi (Shaanxi) provincijoje, rado šimtus įspūdingų artefaktų, įskaitant bronzinius gėrimo indus, tapytą keramiką, turkiu inkrustuotus papuošalus ir raižytus nefrito gabalėlius.
Daugiau nei 3000 metų išsilaikiusios relikvijos buvo pagamintos Šangų dinastijos, valdžiusios Šiaurės Kiniją maždaug 1600–1046 m. pr.m.e., laikais.
Archeologai pasakoja, kad vietos gyventojai nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio savo dirbamoje žemėje atkasdavo senovinius artefaktus, tačiau jų kilmė buvo nežinoma. Dabar Džaigou vietovėje, išsidėsčiusioje ant 11 kalvų ir užimančioje daugiau kaip 3 kvadratinius kilometrus, aptikta visa bronzos amžiaus gyvenvietė paaiškina jų istoriją, teigia mokslininkai.
„Šioje vietovėje aptikti visi pagrindiniai centrinės gyvenvietės elementai, – valstybiniam laikraščiui „China Daily“ sakė Kinijos archeologijos instituto tyrėjas Xu Lianggao. – Anksčiau šioje vietovėje radome keletą kapaviečių ir stambių statinių, tačiau šį kartą atsiskleidė visas gyvenvietės veidas“.
Senovinė gyvenvietė
Šensi kartu su kaimynine Henano provincija sudaro vadinamąjį senovės kinų civilizacijos „lopšį“ Geltonosios upės baseine, o Šangų dinastija yra ankstyviausia, apie kurią turima archeologinių įrodymų – nors teigiama, kad Sia dinastija buvo ankstesnė: galimai valdė nuo 2070 m. pr.m.e. iki 1600 m. pr.m.e.
Per daugiau nei 1000 metų Šensi sostines turėjo iš viso 13 senovės Kinijos dinastijų, todėl šiuolaikinėje Šensi provincijoje rasta daug svarbių archeologinių radinių.
Kasinėjimai Džaigou archeologinėje vietovėje prasidėjo 2022 m. birželį, ir dabar šis senovinis miestas pripažįstamas didžiausiu regione, o jame yra vieni turtingiausių iki šiol atrastų kapų.
Džaigou radimvietėje archeologai jau rado devynias aristokratų kapavietes, iš kurių septynios yra stačiakampio formos koridorinės kapavietės – o tai rodo, kad jos priklausė vietos lyderiams, teigia Šensi Archeologijos akademijos mokslininkas Sun Zhanwei.
„Koridorinės kapavietės simbolizuoja aukštą socialinį statusą, – sako jis. – Šioje hierarchijoje neturintieji aukšto statuso negalėjo turėti koridorinio kapo“.
Bronzos amžiaus miesto centras buvo pastatytas naudojant presuotą žemę – statymo techniką, kai drėgno dirvožemio mišinys sutankinamas (supresuojamas, sutrombuojamas) formoje arba karkase. Čia taip pat aptikta įvairios paskirties pastatų, įskaitant amatininkų dirbtuves ir keramikos degimo krosnis.
Pasak Kinijos valstybinio televizijos kanalo CGTN, archeologai Džaigou vietovėje taip pat atkasė keletą bronzinių arklių vežimų dalių ir arklių liekanų, kurios yra „labai svarbūs radiniai tiriant vežimų atsiradimą Kinijoje ir vežimų laidojimo papročių raidą“.
Šiuo metu archeologai iš ten esančių kapaviečių atkasė daugiau kaip 200 daiktų – pavyzdžiui, lakuotų dirbinių, kurie yra panašūs į rastus kitose Šangų dinastijos kapavietėse.
Spaudos konferencijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad dabartiniai Džaigou griuvėsiai kadaise galėjo būti atskiros valstybės, kurią užkariavo Šangai, kilę iš Jinšu (Yinxu) miesto Henano provincijoje, sostinė, vėliau mokėjusi dinastijai duoklę.
Parengta pagal „Live Science“.
