Atakos surengtos kitą dieną po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros regiono grūdų sandorio – šis žingsnis sutrikdė žemės ūkio rinkas ir sukėlė kviečių, kukurūzų ir kitų maisto produktų kainų šuolį, rašo „Defence Blog“.
Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, naujausi smūgiai skyrėsi nuo ankstesnių atakų tuo, kad buvo panaudota daugiau sparnuotųjų raketų „Oniks“ iš pakrančių gynybos sistemų „Bastion-P“.
„Oniks“ raketos skirtos naikinti valtis ir laivus naikinti, jos skrenda 2,6 macho greičiu. Tai yra daugiau kaip 3000 km per valandą, taigi, greitis yra didelis. Kad sutaupytų degalų, Skrisdama ji gali aukštai pakilti – ir prieš pataikydama į taikinį, iš tikrųjų gali pakilti 10–15 metrų virš vandens, ir sunaikinti laivą“, – sakė atstovas spaudai.
Rusai savo mobiliąsias pakrančių gynybos raketų sistemas naudoja smūgiams į Juodosios jūros pakrantės miestus, todėl gali apeiti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.
J.Ihnatas pažymėjo, kad dėl to Ukrainos oro gynybos pajėgoms sunku aptikti ir numušti šiuos oro taikinius.
„Sunku atremti tokias raketas, tačiau įmanoma jas paveikti tam tikromis elektroninės kovos priemonėmis. Todėl matome, kad ne visos raketos pataiko į taikinius“, – pažymėjo atstovas.
Pasak jo, Ukrainoje turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis vargu ar įmanoma numušti dideliu greičiu ir nedideliame aukštyje skriejančią „Oniks“ raketą.
„Bastion-P“ (NATO ataskaitinis pavadinimas „SS-C-5 Stooge“) yra antžeminė pakrančių gynybos sistema, galinti šaudyti priešlaivinėmis sparnuotosiomis raketomis „Oniks“, kurios taip pat turi antrinių sausumos puolimo pajėgumų.
Pagrindinis „Bastion-P“ vaidmuo – atakuoti antvandeninius laivus, įskaitant lėktuvnešių kovines grupes, konvojus ir desantinius laivus. Tipinę bateriją sudaro 1–2 valdymo ir kontrolės transporto priemonės, sukurtos ant „Kamaz 43101 6×6“ bazės, viena pagalbinė transporto priemonė ir keturios paleidimo transporto priemonės, sukurtos ant „MZKT-7930 8×8“ važiuoklės. Kiekvieną tokią valdo trijų žmonių įgula, o kiekvienoje yra dvi raketos.
Ankstesniame interviu J.Ihnatas sakė, kad kovai su „Oniks“ reikalinga „antibalistinė sistema“ – turėdamas omenyje tokią įrangą kaip JAV „Patriot“ ar Prancūzijos priešraketinės gynybos sistemą „SAMP/T“.
Abi sistemas Ukraina turi, tačiau ne tokiais kiekiais, kad galėtų pilnai atremti grėsmę visose šalies teritorijose, rašo „Kyiv Post“.
„Antibalistinės sistemos galėtų susidoroti su „X-22: [dar viena priešlaivinė raketa] ir galbūt „Oniks“ raketomis. Tai, kad „X-22“ ir „Oniks“ nėra labai tikslios, yra gerai, tačiau tai, kad jas sunku numušti, yra blogai“, – pažymėjo karinių oro pajėgų atstovas.
Kas yra „Oniks“ raketos?
Raketa „P-800 Oniks“, kurios eksporto versija žinoma kaip „Yakhont“, yra viršgarsinė vidutinio nuotolio priešlaivinė raketa, sukurta XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje sovietų sąjungoje.
Manoma, kad šiuo metu pietų Ukrainai atakuoti naudojamos raketos leidžiamos iš mobiliosios pakrančių gynybos transporto priemonės „K-300P Bastion-P“, kurią Rusija pirmą kartą dislokavo Kryme po jo okupacijos 2014 m.
Šios raketos veikimo nuotolis pagal numatytąją trajektoriją siekia iki 300 km, o pagal mažo aukščio trajektoriją – 120 km.
Ji paleidžiama naudojant raketą nešėją (angl. booster), kuri atsiskiria per kelias sekundes ir leidžia kovinei raketos daliai judėti žibalu varomu raketiniu varikliu.
„Oniks“ gali pasiekti pradinį 14 km aukštį ir 750 m/s (2,2 Macho) greitį.
Priartėjusi prie taikinio, raketa nusileidžia į 10–15 m aukštį, kad būtų išvengta aptikimo.
Raketos kovinės galvutės masė gali skirtis priklausomai nuo konkrečios raketos versijos ir paskirties: gali būti naudojamos 200 kg didelės sprogstamosios galios arba 250 kg pusiau šarvuotosios kovinės galvutės.
Parengta pagal „Defence Blog“ ir „Kyiv Post“.
