Aukso monetos liudija 500 metų senumo dramą vienuolyne

Archeologai Vokietijoje aptiko saujelę 500 metų senumo auksinių monetų, paslėptų senovinio vienuolyno griuvėsiuose.

 Archeologai Vokietijoje aptiko saujelę 500 metų senumo auksinių monetų, paslėptų senovinio vienuolyno griuvėsiuose.<br> DPA / Scanpix nuotr.
 Archeologai Vokietijoje aptiko saujelę 500 metų senumo auksinių monetų, paslėptų senovinio vienuolyno griuvėsiuose.<br> DPA / Scanpix nuotr.
Archeologai mano, kad keturias monetas per 1525 m. sukilimą „paskubomis paslėpė“ vienas iš vienuolių.<br> DPA / Scanpix nuotr.
Archeologai mano, kad keturias monetas per 1525 m. sukilimą „paskubomis paslėpė“ vienas iš vienuolių.<br> DPA / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 24, 2023, 2:01 PM, atnaujinta Jul 24, 2023, 4:50 PM

Augustinų eremitų vienuolyne, žinomame Himmelpforteno vardu, nuo jo įkūrimo 1253 m. iki XVI a. gyveno vienuoliai. Archeologai mano, kad keturias monetas per 1525 m. sukilimą „paskubomis paslėpė“ vienas iš vienuolių, kai valstiečiai šturmavo vienuolyną Vidurio Vokietijoje esančiame Vernigerodės mieste, rašoma Vokietijos laikraščio „Mitteldeutsche Zeitung“ straipsnyje.

„Auksinės monetos buvo labai vertingos, o nedidelį turtą vienuolis tikriausiai paslėpė atsidūręs itin pavojingoje situacijoje, – „Mitteldeutsche Zeitung“ sakė Saksonijos-Anhalto žemės paminklų apsaugos ir archeologijos biuro projektų vadovas ir archeologas Felixas Biermanas. – Ir tai nesibaigė gerai, nes monetų nepavyko atgauti“.

Tarp monetų, klasifikuojamų kaip Šventosios Romos imperijos laikais naudoti guldenai, yra viena, nukaldinta Frankfurte prieš 1493 m., valdant Šventosios Romos imperijos imperatoriui Frydrichui III. Kita moneta nukaldinta Švabache, netoli Niurnbergo, maždaug 1486–1495 m. – ir dvi monetos, nukaldintos Bonoje, Kelno arkivyskupijoje apie 1480 m., rašo „Newsweek“.

Be monetų, tyrėjai aptiko daugybę artefaktų, įskaitant žalvarinius knygų apkaustus iš vienuolyno bibliotekos, keramikos dirbinių, gyvūnų kaulų, kavalerijos pentinus ir švino antspaudus, kuriais buvo antspauduojami prekybai skirti audiniai, – visa tai, pasak „Mitteldeutsche Zeitung“, leidžia suprasti, kaip vienuolyne vyko plataus masto prekyba ir klestėjimas.

Himmelpforteno vienuolyną prieš 1253 m. įkūrė kilminga von Hartesrodų šeima, o kadaise jame gyveno augustinų eremitai. Augustinai – tai katalikų krikščionių religinių ordinų nariai, gyvenantys pagal šventojo Augustino gyvenimo taisykles.

1516 m. Himmelpforteno vienuolyne lankėsi vokiečių kunigas, teologas ir augustinų vienuolis Martynas Liuteris – vienas iš pagrindinių protestantiškosios reformacijos veikėjų.

Reformacija buvo religinis judėjimas, pasižymėjęs plataus masto politiniu ir socialiniu perversmu, kuris 1500 m. išplito visoje Europoje. Jo metu suskilo Katalikų Bažnyčia ir susiformavo protestantizmas.

Reformacijos metu Himmelpforteno vienuolynas buvo apleistas, vėliau pastatai sunyko. Vėliau jie buvo beveik visiškai nugriauti. Šiais laikais vienuolyne išlikę tik kai kurių pastatų, įskaitant pagrindinės koplyčios ir refektoriaus, kuriame vienuoliai valgydavo, pamatai.

Parengta pagal „Live science“ ir „Newsweek“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.