Liepos 20 d. paskelbtos naujos „TikTok“ reklamų bibliotekos duomenimis, pastaraisiais mėnesiais bendrovė milijonams europiečių rodė Kinijos valstybinės propagandinės žiniasklaidos srautą. Reklamų temos įvairios – nuo argumentų už Kinijos koronaviruso karantiną ir ant Didžiosios kinų sienos žaidžiančių kačiukų iki bandymų Sindziango regioną, kuriame Kinijos valdžios institucijos persekioja ir laiko įkalinusi daugiau nei milijoną žmonių – daugiausia musulmonų uigūrų – pateikti kaip patrauklią turistinę kryptį.
Remiantis liepos 26 d. „Forbes“ atlikta bibliotekos analize, nuo 2022 m. spalio „TikTok“ buvo parodyta daugiau nei tūkstantis reklaminių vaizdo įrašų iš Kinijos valstybinių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Renmin Zhibao“ ir CGTN. Jie buvo rodomi milijonams vartotojų iš Airijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Nyderlandų, Nyderlandų, Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos. Duomenų apie vartotojams JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose ne Europos šalyse rodytas reklamas biblioteka kol kas neturi.
Didžioji dalis „TikTok“ platformoje Kinijos valstybinės žiniasklaidos propaguojamo turinio yra paimta iš pagrindinių televizijos ir radijo laidų bei spaudos leidinių, kuriuose giriama Kinijos ekonomika, technologijos ir kultūros paveldas. Sindziangas, kur Kinijos vyriausybė vykdo uigūrų masinių represijų, priverstinio kalinimo ir „perauklėjimo“ kampaniją, kurią JAV vyriausybė yra pripažinusi genocidu, rodomas 92 iš 124 reklamų.
Vienoje kovą rodytoje reklamoje, už kurią sumokėjo „China News International“, vaizduojamas vyras, šokantis tradicinį šokį, o užrašas skamba taip: „Sindziangas – puiki vieta!“ Kitame vaizdo įraše CGTN laidos vedėjas lankosi Sindziango pradinėje mokykloje, esančioje Pišano apygardoje, kurioje Australijos strateginės politikos institutas rado šešis sulaikymo centrus. Reklamoje taip pat buvo rodomos ekskursijos po regioną ir jo gyventojų – daugiausia musulmonų uigūrų – kultūrą.
Kitų reklamų tonas ir turinys yra agresyvesnis: gruodį parodytame vaizdo įraše mokslininkas kritikavo JAV ir Europą už tai, kad jos priešinasi Kinijos infrastruktūros projektui „Šilko kelio ekonominė juosta“. Kitame vaizdo įraše tinklaraštininkas kaltino Vakarų žiniasklaidą meluojant apie Kinijos vyriausybės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Reklamų bibliotekos duomenimis, šią medžiagą „TikTok“ rodė dar užpraėjusią savaitę.
Tačiau bibliotekos DUK puslapyje skelbiama, kad „TikTok“ nerodo politinių ar rinkiminių reklamų. Todėl komercinės medžiagos bibliotekoje nerasite politinių reklamų“. „TikTok“ reklamos politika draudžia reklamas, susijusias su socialiniais klausimais, rinkimais ir politika, tačiau bibliotekoje pažymima, kad „vyriausybinėms agentūroms gali būti leista talpinti reklamas, jei jos bendradarbiauja su „TikTok“ pardavimų vadybininkais“. „TikTok“ atstovė spaudai Jamie Fawazza į klausimus, ar reklama, kurioje kritikuojama Vakarų šalių reakcija į Šilko kelio ekonominę juostą, ginama Kinijos COVID-19 politika ir skatinamas turizmas Sindziange, atitinka „TikTok“ politiką, neatsakė.
Tačiau atsakydamas į klausimą, ar „Renmin Zhibao“, „Global Times“ ir kita Kinijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida dirba su pardavimų vadybininkais, J.Fawazza nurodė, kad bendrovė nelaiko valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos valstybinėmis agentūromis, todėl taisyklės dėl vyriausybių, politikų ir politinių partijų joms netaikomos. Ji pažymėjo, kad atrodo, jog šios reklamos daugiausia buvo talpinamos per agentūras. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
„TikTok“ reklamos biblioteka neatskleidė, kiek Kinijos valstybinė žiniasklaida sumokėjo už reklamų talpinimą platformoje. Reklamų auditorija skiriasi: kai kurios, bibliotekos duomenimis, buvo rodomos šimtams tūkstančių vartotojų, o kitos – mažiau nei tūkstančiui vartotojų Europoje.
„TikTok“, kaip ir „Meta“ bei „Google“, žymi valstybinei žiniasklaidai priklausančias paskyras – kad vartotojai žinotų, jog tam tikrą turinį sukūrė valstybė. Tačiau, pasak J.Fawazza, „TikTok“ vis dar dirba ties tokiu reklamų žymėjimu. Atsakydama į „Forbes“ klausimus apie profilio @GlamourChina paskelbtą reklamą („Keliaukite su „Huanhuan Panda“ ir pažinkite glamūrinę Kiniją!“), bendrovė pažymėjo profilį kaip priklausantį Kinijos valstybinei žiniasklaidai.
Europos ir kitų šalių valdžios institucijos ne kartą kreipėsi į „TikTok“ su paklausimais dėl bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe. ES, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Norvegijos ir kitų šalių valdžios institucijos uždraudė naudoti „TikTok“ valstybiniuose įrenginiuose – baimindamosi, kad Kinijos korporacijai „ByteDance“ priklausanti programėlė perduos slaptą vyriausybinę informaciją Kinijai. Gruodį bendrovė pripažino, kad naudojo „TikTok“ JAV ir JK žurnalistams stebėti ir jų šaltiniams nustatyti. Kinijoje dirbantys „ByteDance“ darbuotojai vis dar turi prieigą prie Europos „TikTok“ vartotojų duomenų – nors bendrovė paskelbė, kad ateityje planuoja tokią prieigą apriboti.
Vienas iš pagrindinių reguliavimo institucijų nuogąstavimų dėl „TikTok“ yra tai, kad Kinijos vyriausybė gali pasinaudoti platforma, kad iškreiptų pilietinį diskursą demokratinėse šalyse. Kinijos valstybiniai leidiniai jau seniai naudojasi socialinės žiniasklaidos reklama, kad Vakaruose propaguotų Kinijai palankias nuomones. Iš „Meta“ ir „Google“ reklamų bibliotekų matyti, kad abiejose platformose ir toliau siūlomos Kinijai palankios reklamos. 2021 m. „Meta“ darbuotojai išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos valstybinės žiniasklaidos reklamų „Facebook“, kuriose rodomi laimingi musulmonai Sindziange – tačiau buvo nuspręsta, kad turinys neprieštarauja bendrovės politikai. Tačiau, kitaip nei „Meta“ ir „Google“, „TikTok“ nusprendė uždrausti reklamas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama politikai, socialiniams klausimams ar rinkimams.
Tiek „Meta“, tiek „Google“ žymi valstybinės žiniasklaidos skelbiamą turinį. Sausio mėnesį „TikTok“ paskelbė, kad paseks šiuo pavyzdžiu. Anksčiau „Twitter“ žymėdavo valstybinės žiniasklaidos pranešimus, tačiau Elonui Muskui atėjus tai daryti nustojo. Tačiau naujos „TikTok“ politikos įgyvendinimas nebuvo sklandus: bendrovė nežymėjo paskyros @NewsTokss, kurią valdo Kinijos centrinė televizija Vašingtone, kol to nepastebėjo „Forbes“. Anksčiau „Forbes“ pranešė, kad prieš kadencijos vidurio rinkimus Kinijos centrinės televizijos profiliuose buvo rodomi vaizdo įrašai, kuriuose kritikuojami tam tikri JAV politikai arba tam tikri reiškiniai.
Kai „TikTok“ paskelbė apie reklamų biblioteką, kai kurie skaidrumo šalininkai tai įvertino kaip naujų įstatymų veiksmingumo ženklą. Pagal ES Skaitmeninių paslaugų įstatymą didelės platformos, tokios kaip „TikTok“, dabar privalo publikuoti reklamų duomenų bazes, kuriose galima būtų atlikti paiešką. „TikTok“ pranešime teigiama, kad bendrovė ketina kurti biblioteką už Europos ribų, tačiau nepateikta jokios informacijos apie tai, kada ir kokiose šalyse tai bus daroma.
Parengta pagal „Forbes“.
