Tvarumo reikalavimai ūkininkams – aukštumose
„Pasaulio banko“ duomenimis, kas ketvirtas pasaulio žmogus dirba žemės ūkio sektoriuje, o globalioje rinkoje sukuriama vertė siekia 3,69 trilijono JAV dolerių. Kita vertus, milžiniškas sektoriaus dydis turi ir savąją kainą – Jungtinių Tautų organizacija skaičiuoja, kad beveik trečdalis (31 proc.) viso pasaulio išmetamų teršalų susidaro dėl žemės ūkio ir maisto produktų sistemų eksploatacijos.
Todėl dėmesys aplinkosaugai išlieka bene svarbiausia žemės ūkio sektoriaus ateities gaire. Tai puikiai atsispindi ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso programoje, kurios reikalavimai iš esmės formuoja naują ES ūkininkų dienotvarkę. Naujausioje Europos Komisijos strategijoje žemės ūkio atstovai yra skatinami efektyvinti savo darbo procesus, mažinti anglies pėdsaką, diegiant tvarias inovacijas ir taip kovoti su klimato kaitos keliamais padariniais. ES yra užsibrėžusi tikslą, jog iki 2030-ųjų Europoje ekologiškai ūkininkautų ne mažiau kaip 25 proc. žmonių, o pesticidų naudojimas mažėtų perpus (50 proc.).
Tarp konkrečių žaliojo kurso tikslų sektoriuje: bendrosios žemės ūkio politikos reforma bei ekologinio ūkininkavimo veiksmų plano įgyvendinimas, ekologiškų maisto produktų plėtros skatinimo politika, dėmesys auginamų gyvulių gerovei bei modernus produktų maistingumo ženklinimas. Visus šiuos tikslus apibendrinant, galima aiškiai išskirti ekologiškos ūkininkystės svarbą artimiausiems dešimtmečiams. Tai akcentuoja ir agro technologijų kūrėjai, kurie savo produktus pristato ne tik dėl efektyvesnės veiklos išskaičiavimų, bet ir aplinkosauginių reikalavimų.
Automatizacijos sprendimai
Ūkininkams tenka nuolat tenka atlikti pasikartojančias užduotis laukuose, todėl jų veiklos sritis yra paranki automatizuotų įrankių pristatymui. Remiantis „Global Market Insights“ prognoze, tikimasi, kad iki 2027-ųjų autonominio ūkininkavimo sektorius viršys 95 mlrd. JAV dolerių žymę.
Išmanieji traktoriai, pažangūs jutikliai, dronai, programinė įranga ūkiui valdyti ar išmaniosios programėlės po mažu keičia iki šiol egzistavusį žemės ūkio sektoriaus veidą. Moderniame ūkyje automatizuotos mašinos geba susidoroti su įvairiomis užduotimis: derliaus nuėmimu, laistymu, sėja. Šios sistemos efektyvina svarbiausių išteklių vartojimą, įskaitant vandens, degalų sąnaudas, taip pat leidžia atsisakyti trąšų bei mažina anglies dvideginio išmetimą.
Pažangios drėkinimo sistemos
Europos Komisijos duomenimis, dėl sausrų ES žemės ūkio sektorius kasmet patiria vidutiniškai 9 mlrd. eurų ekonominės žalos, įskaitant energetikos ir vandens tiekimo išlaidas. Besikeičiančios klimato sąlygos ir nepastovus kritulių kiekis ūkininkus verčia pritaikyti skaitmenines derliaus drėkinimo sistemas. Tarp moderniausių sprendimų – lauke esantys davikliai, kurie gali realiu laiku siųsti duomenis į centrinį valdymo įrenginį, prižiūrintį optimalius drėgmės ir temperatūros rodiklius. Automatizuotos vandens drėkinimo sistemos leidžia sumažinti išlaidas dėl minimalaus vandens švaistymo, atsisakyti mažiau efektyvaus žmonių darbo ir nuolat turėti duomenimis pagrįstą ūkio vaizdą.
Savaeigė technika
Nors dar prieš kurį laiką tokie sprendimai galėjo priminti mokslinės fantastikos filmą, šiandien rasime pilnai automatizuotų traktorių, kuriuos turintys ūkininkai gali techniką valdyti per atstumą: nustatyti traktoriaus padėtį, manevruoti, atlikti būtinus darbus ir apvažiuoti kliūtis. Dėl smarkiai sumažėjusių laiko ir dėmesio sąnaudų vienas ūkininkas įprastai valdo net kelis traktorius tuo pačiu metu. Ateityje išmanieji traktoriai turėtų būti vis savarankiškesni, o naujai pritaikomos technologijos, pavyzdžiui, stebėjimo bei šviesos aptikimo sistemos, modernūs GPS prietaisai, turėtų paskatinti pilnai autonominių ūkių kūrimą.
Taip pat vis didesnio ūkininkų susidomėjimo sulaukia dronų technologijos panaudojimas. Bepiločiai orlaiviai jau dabar padeda ūkininkams stebėti pasėlių derlių ir analizuoti augalų augimą. Dronų renkami duomenys suteikia galimybę paimti dirvožemio mėginius ir tikrinti temperatūrą, drėgmę ir derliaus kiekį.
Dar vienas inovatyvus dronų panaudojimo būdas – sėjai. Prieš kelis metus pasaulio dėmesio sulaukė viena iš inovatyviausių viso pasaulio kompanijų „DroneSeed“, kuri siūlo dronų pagalba užsodinti gaisrų paveiktus miškų plotus. Šiuo metu pilnai veikiantis bendrovės dronas „iššaudo“ sėklas iš anksto nustatytose vietose. Nors tai labai specifinė drono pritaikymo funkcija, galime tikėtis, kad artimiausioje ateityje laukuose vis dažniau pamatysime bepiločius orlaivius, kurie į mūsų laukus geba efektyviai pasėti įvairias augalų kultūras.
Žinoma, šiuo metu panašaus lygio technika vis dar yra neįtikėtinai brangi, tačiau laikui bėgant technikos įperkamumo reikšmė turėtų tapti mažiau aktuali, o naujausių technologijų privalumais galės džiaugtis vis didesnis ratas ūkininkų.
Apibendrinant, šiuolaikiniai ūkiai, turintys pažangiausias technologijas gali dirbti pelningiau, efektyviau ir ekologiškiau. Dėl to kiekvienas ūkininkas turi nuolat stebėti rinkos naujoves ir atnaujinti savo žinias. Ateityje technologijų virsmas bus tik spartesnis, todėl žemės ūkio specialistai kiekvieną savo veiklos sprendimą turi pagrįsti strateginiu mąstymu ir nuolat pritaikyti technikos naujoves.
