„Turime žmonių, kurie tiesiogiai dalyvauja kovoje“, – sako Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kibernetinio departamento vadovė Ilja Vitiukas.
Kalbėdamas griežtai saugomoje SBU būstinėje, jis pasakoja, kaip jo komandos derina hakerių ir specialiųjų pajėgų įgūdžius – patenka į Rusijos sistemas, dirba kartu su snaiperiais ir naudoja naujausias technologijas.
Departamentas naudoja dirbtinio intelekto (DI) vizualinio atpažinimo sistemas, kad analizuotų iš bepiločių orlaivių surinktą informaciją (kartu su žvalgybine informacija iš žmogiškųjų šaltinių, palydovų ir kitų techninių šaltinių) – ir pateiktų taikinius kariuomenei.
„Mes suprantame, kokio tipo karinius ginklus jie ruošiasi naudoti, ir kokia kryptimi“, – sako I. Vitiukas.
Jo komandos taip pat įsilaužia į okupuotoje teritorijoje esančias stebėjimo kameras, kad galėtų stebėti Rusijos karių judėjimą. Ir jie nukreipia dronus kamikadzes, kad šie numuštų rusų kameras, šnipinėjančias ukrainiečių judėjimą. Tam dažnai reikia, kad komandos dirbtų slaptai, netoli taikinio.
Dronai – kartais naudojami stebėjimui, o kartais – kaip ginklai – šiame konflikte yra inovacijų priešakyje.
SBU kibernetinė komanda skraido savo bepiločiais orlaiviais ir žaidžia katės ir pelės žaidimą, kad sužlugdytų Rusijai priklausančius orlaivius. Ukrainiečiai dislokuoja jutiklius dronams aptikti, kad operatoriai negalėtų jų tiesiog užblokuoti, bet bandytų perimti valdymą, siųsdami komandas, kad jie nusileistų.
Visa tai dažnai tenka daryti iš arti, o tai savo ruožtu kelia riziką komandos nariams. „Ten reikia juos apsaugoti. Taigi aplink juos taip pat turi būti apsauga“, – aiškina I. Vitiukas.
Visai netoli sostinės kariuomenės operatoriai mokomi dirbti su dronais.
Antonas, kuris mokėsi jais skraidyti ankstesniame gyvenime dirbdamas aukštos klasės kelionių gidu, sako, kad svarbiausia pamoka yra ne išmokyti operatorius valdyti dronus, bet kaip patiems išlikti gyviems ir išvengti aptikimo.
Ankstyvaisiais karo etapais maži dronai buvo skraidinami iki 10 km atstumu nuo fronto. Tačiau dabar ukrainiečių operatoriai turi būti daug arčiau, kad įveiktų Rusijos trukdymo signalus.
„Atstumas iki fronto linijos dabar vis trumpėja“, – aiškina Antonas, stebėdamas virš galvos skriejantį droną. „Mūsų ryšys turi būti stipresnis už trukdymą.“
Pasak J. Vitiuko, Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat perkėlė kai kurias savo kibernetines komandas netoli fronto linijos.
Taip siekiama greičiau palaikyti ryšį su kariuomene ir greitai suteikti tiesioginę prieigą prie užgrobtų ukrainiečių prietaisų ar netoliese esančių ryšių. Tuomet užgrobtą įrenginį galima panaudoti siekiant surinkti daugiau taktinės žvalgybos informacijos – kol žmonės nesuprato, kad jis yra Rusijos rankose.
Kibernetinis konfliktas buvo glaudžiai susietas su karinėmis operacijomis dar prieš 2022 m. vasarį įvykdytą plataus masto invaziją. Mėnesiu anksčiau Rusija bandė sukelti visuomenės paniką, išjungdama viešąsias interneto svetaines.
„Tai neabejotinai buvo psichologinė operacija“, – sako I. Vitiukas. Ukrainai pavyko atkurti didžiąją dalį sistemų, tačiau likus kelioms valandoms iki invazijos prasidėjo nauja kibernetinių atakų banga. Veiksmingiausia iš jų kelioms valandoms išvedė iš rikiuotės JAV palydovų tiekėją, kuriuo Ukrainos kariuomenė naudojosi ryšiams palaikyti.
Kadangi Rusijos greitos pergalės planai žlugo, o pasirodė pranešimų apie žiaurumus, išaugo informacijos srauto kontrolės svarba. Tai išryškėjo 2022 m. kovo 1 d., kai bendras kibernetinis ir raketinis smūgis buvo nukreiptas į televizijos bokštą Kijeve.
„Jie bandė atimti iš ukrainiečių prieigą prie teisingos informacijos“, – aiškina valstybinės tarnybos, saugančios komunikacijas, vadovas Jurijus Ščiholas, stovėdamas prie bokšto, kuriame vis dar matyti juodos raketos smūgio žymės. Inžinieriai ieškojo pakaitinės įrangos ir per kelias valandas televizijos transliacijos buvo atkurtos.
Raketos pataikė ir į toje pačioje vietoje esantį duomenų centrą, tačiau svarbūs duomenys, padedant Vakarų technologijų bendrovėms, metų pradžioje buvo perkelti į nuotolinius serverius.
„Tai, kad Ukrainai pavyko atlaikyti šį karą, yra ir mūsų specialistų, kurie sukūrė sistemą, ir mūsų partnerių pagalbos nuopelnas“, – sako J. Ščiholas.
Ukrainos technologijų darbuotojai taip pat padėjo karo veiksmams. Ankštame Kijevo biure jauni savanoriai aiškina, kaip jie sukūrė sistemą, pavadintą „Griselda“, kuri renka duomenis iš socialinės žiniasklaidos ir kitų šaltinių, kad pateiktų naujausią situacijos informaciją. Tai padeda kariuomenei ir vyriausybei atsakyti į klausimus, susijusius su viskuo – nuo to, kur gali būti padėtos minos, iki to, kokią infrastruktūrą reikia remontuoti.
Televizijos bokštą ir duomenų centrą numušusios raketos taip pat buvo lydimos kibernetinių atakų. Nuo to laiko kibernetinės ir raketinės atakos dažnai naudojamos kartu.
Kibernetinis puolimas nesiliauja, aiškina Viktoras Žora, kuris prižiūri šalies kibernetinę gynybą, apžiūrėdamas visą parą veikiantį Ukrainos reagavimo į incidentus centrą. „Čia plaka Ukrainos kibernetinės apsaugos širdis, – sako jis. – Ji visada dirba“.
Ant sienos esančiame ekrane rodomi duomenys nuo karo pradžios. Vyriausybė yra pagrindinis taikinys. Kol esame biure, jauni darbuotojai sprendžia Nacionalinės statistikos tarnybos atakos, dėl kurios vėluoja paskelbti infliacijos duomenis, klausimą.
Saugumo tarnyboje Iljos Vitiuko kibernetinė komanda stengiasi pasipriešinti elitiniams įsilaužėliams iš Rusijos šnipinėjimo tarnybų – jo hakeriai įsiskverbia į jų kompiuterių sistemas ir klausosi jų telefoninių pokalbių.
„Visada sakau, kad Ukraina paneigė mitą apie galingus Rusijos įsilaužėlius“, – sako jis, lygindamas šią kovą su dviejų gerai vienas kitą pažįstančių kovotojų, besikaunančių ringe, kova. Jis priduria, kad tai nebuvo lengva, ir būta artimų kontaktų.
Tačiau, jo teigimu, Ukraina įsisavina Rusijos kibernetines atakas, apdorodama jas per savo sistemą.
Maskva beveik visą savo kibernetinę patirtį nukreipia prieš Ukrainą, todėl jai lieka mažai galimybių atakuoti Vakarų taikinius.
Jei Ukraina žlugs, perspėja I. Vitiukas, šios atakos bus nukreiptos kitur.
Tačiau kovodama su Rusija Ukraina ir jos sąjungininkės taip pat mokosi naujų būdų, kaip technologijas integruoti į šiuolaikinį mūšio lauką.
Parengta pagal BBC.
