Taip jam besižvalgant Stavangerio salos Rennesøy pakrantėje pietvakarių Norvegijoje metalo detektorius ėmė pypsėti. Dirvoje vyras jis pamatė kažką, kas atrodė panašu į auksines monetas.
„Iš pradžių pamaniau, kad radau šokoladinius „pinigėlius“ su auksiniu apvalkalu arba žaislinius pinigus“, – Stavangerio archeologijos muziejaus pranešime cituojamas E.Bore'as.
Tačiau tada jis suprato, ką rado.
Pasak muziejaus direktoriaus Ole Madseno, tai ne kas kita, kaip „šimtmečio aukso radinys Norvegijoje“. Ir jis greičiausiai datuojamas VI amžiumi.
Pakabučiai, skirti galingiesiems
Jie atrodo kaip monetos – tačiau E.Bore'o rasti apvalūs ir plokšti auksiniai pakabukai vadinami brakteatais. Pasak Stavangerio archeologijos muziejaus docento Håkono Reierseno, kadaise šios devyni brakteatai sudarė gana puošnius karolius.
„Šiuos papuošalus pagamino įgudę auksakaliai, juos nešiojo įtakingiausi visuomenės nariai. Labai retai pasitaiko, kad kartu būtų rasta tiek daug brakteatų. Nuo XIX a. neturėjome nė vieno panašaus radinio“, – teigia H. Reiersenas.
Šis istorijos laikotarpis vadinamas migracijos laikotarpiu, o vėliau – Merovingų epocha, kuri prasidėjo apie 550 m. Tam tikrose teritorijose, vėliau tapusia Norvegija, dalyse valdė keli galingi valdovai.
Pasak H.Reierseno, tai taip pat buvo krizių metas – kai prastėjo derlius, blogėjo klimatas ir kilo epidemijos. „Daugybė apleistų ūkių Rogalande rodo, kad krizė ypač smarkiai palietė šią teritoriją“, – sako jis.
Remdamasis tuo, kur buvo rastas Rennesøy lobis, ir palyginęs su kitais panašiais radiniais, H.Reiersenas mano, kad šis aukso lobis buvo arba paslėptas su tikslu išsaugoti – arba sunkiais laikais galbūt paaukotas dievams.
Neįtikėtinas radinys
„Tai neįtikėtinai nuostabus radinys, – sako Dagfinnas Skre, kuris yra Oslo kultūros istorijos muziejaus archeologijos profesorius. Jis pats nedalyvavo šio lobio tyrime. – Labai retai pasitaiko, kad vienoje vietoje būtų rasta tiek daug lygiai tokios pačios rūšies brakteatų“.
Dažnai radinius sudaro brakteatų su skirtingais motyvais rinkinys, tačiau šiuo atveju visi devyni brakteatai vaizduoja tą patį.
Brakteatai – tai plokšti ir ploni auksiniai pakabukai, kurių viena pusė yra įspausta.
„Plonas aukso lakštas prispaudžiamas prie bronzinio antspaudo, kad aukse įsispaustų motyvas, – aiškina D.Skre.
Monetą primenančiuose medalionuose pasitaiko įvairių motyvų – pavyzdžiui, gyvūnų (šernų), arba skandinavų dievo Odino.
Vienas iš pavyzdžių – 2020 m. Danijoje rastas didelis aukso lobis, vadinamas Vindelevo lobiu. Lobį, be kita ko, sudaro brakteatai, kuriuose pavaizduota vyro figūra, kas galbūt galėtų būti Odinas. Runų užrašuose čia pirmą kartą paminėtas ir Odino vardas.
Retos rūšies brakteatai
Pasak Stavangerio archeologijos muziejaus profesoriaus, brakteatų ir jų simbolikos eksperto Sigmundo Oehrlo, Skandinavijoje rasta apie 1000 brakteatų, tačiau Rennesøy mieste rastieji yra retos rūšies.
„Motyvas skiriasi nuo kitų iki šiol rastų auksinių pakabukų“, – nurodo profesorius.
Įprastai ant šių apvalių auksinių plokštelių vaizduojamas dievas Odinas, gydantis sergantį savo sūnaus Baldro žirgą. Pasak S.Oehrlo, migracijos amžiuje šis mitas buvo laikomas atsinaujinimo ir prisikėlimo simboliu. Buvo tikima, kad jis neva nešiotojui suteikia apsaugą ir gerą sveikatą.
Tačiau Rennesøy brakteatuose vaizduojamas tik žirgas.
„Šiuose auksiniuose pakabukuose žirgo liežuvis iškištas, o susmukusi jo laikysena ir išsuktos kojos rodo, kad jam skauda. Kaip ir krikščioniškas kryžiaus simbolis, kuris tuo metu plačiai paplito Romos imperijoje, šis arklio simbolis simbolizavo ligą ir nelaimę, bet kartu ir išgydymo bei naujo gyvenimo viltį“, – sako S.Oehrlas.
Valdovų dovanos?
D. Skre teigia, kad Skandinavijoje randami brakteatai yra panašūs į medalionus, kurie IV a. buvo kalami Romos imperijoje.
„Ketvirtojo dešimtmečio viduryje skandinavai patys ėmė gaminti brakteatus, kuriuos gana aiškiai įkvėpė romėnų medalionai“, – sako mokslininkas.
Tačiau ką simbolizuoja šie auksiniai medalionai? D.Skre aiškina, kad yra daugybė teorijų.
Jis mano, kad tai galėjo būti dovanos, kurias vietiniai karaliai įteikdavo savo patikimiausiems pavaldiniams. Tokiu būdu brakteatai galėjo būti savotiškas garbės ženklas, rodantis, kuo karalius labiausiai pasitiki visoje šalyje.
„Tie, kurie nešiojo tokius daiktus, greičiausiai buvo galingi žmonės. Tačiau viskas gali būti sudėtingiau. Šie daiktai buvo svarbūs ne kaip vertingi daiktai, o kaip kažkas, kas rodė tavo ištikimybę karaliui“, – aiškina tyrėjas.
Teisingas poelgis
Erlendas Bore rado ne tik brakteatus, bet ir dešimt auksinių karoliukų ir tris auksinius žiedus. Iš viso aukso lobis sveria 100 gramų.
„Tai buvo visiškai nerealu“, – sako 51 metų vyras.
Radęs lobį Bore padarė būtent tai, ką ir turėjo padaryti: pažymėjo vietą, nutraukė paieškas ir susisiekė su Rogalando apskrities savivaldybe.
„Labai džiaugiamės, kad jis pasielgė teisingai, – sako H.Reiersenas. Tai leido mums nuvykti į vietą ir surinkti daugiau informacijos apie tai, kokioje vietoje buvo padėtas šis lobis“.
Parengta pagal „Science Norway“.
