Kas buvo neandertaliečiai?
Neandertaliečiai buvo bene artimiausi mūsų – žmonių – giminaičiai. Šios jau išnykusios grupės nariai buvo homininai – linija, kuriai priklauso dabartiniai žmonės (Homo sapiens) ir mūsų išnykę giminaičiai.
Tyrimai rodo, kad H. sapiens paskutinį kartą turėjo bendrą protėvį su neandertaliečiais maždaug prieš 600 000–800 000 metų, nors dėl tikslios išsiskyrimo datos ginčijamasi. Neandertaliečiai kaip atskira populiacija atsirado prieš 400 000–350 000 metų ir išnyko maždaug prieš 40 000 metų – nors tiksliai neaišku, kodėl.
Neandertaliečiai buvo glaudžiai susiję su kita išnykusių, mažai žinomų žmonių giminaičių grupe, vadinama denisoviečiais. Mokslininkai išanalizavo „priešneandertaliečių“ populiacijos DNR iš Ispanijoje esančios vietovės, žinomos kaip Sima de los Huesos, arba „Kaulų duobės“ – ir nustatė, kad neandertaliečiai ir denisoviečiai vieni nuo kitų atsiskyrė prieš 430 000 metų.
Ar neandertaliečiai buvo kitokia rūšis nei mes?
Dauguma ekspertų sutinka, kad neandertaliečiai yra atskira rūšis. Neandertaliečių skeletai akivaizdžiai ir subtiliai skiriasi nuo H. sapiens skeletų, todėl 1864 m. mokslininkai juos pavadino Homo neanderthalensis (pagal Neandertalio (alternatyvus pavadinimas – Neanderio) slėnį, kur pirmąkart buvo rasti šios žmonių rūšies kaulai). Šiuolaikinė senovinės DNR analizė rodo, kad neandertaliečiai poravosi su senovės Homo sapiens ir susilaukė vaisingų palikuonių. Tačiau kitos artimai giminingos gyvūnų rūšys – pavyzdžiui, baltieji ir rudieji lokiai taip pat gali susilaukti vaisingų palikuonių, todėl to nepakanka, kad būtybės būtų priskirtos tai pačiai rūšiai.
Kur gyveno neandertaliečiai?
Pagrindinis neandertaliečių arealas buvo vakarų Eurazija. Jie gyveno teritorijose iki dabartinio Velso vakaruose ir iki Altajaus kalnų Sibire rytuose. Jie taip pat gyveno aplink Viduržemio jūrą iki pat Izraelio ir nuo dabartinio Irano iki Uzbekistano Centrinės Azijos lygumose. Arčiausiai Lietuvos neandertaliečio palaikai rasti Lenkijoje, Jaskinia Ciemna urvuose netoli Krokuvos, taip pat trijose radimvietėse Ukrainoje.
Per šimtus tūkstančių savo egzistavimo metų neandertaliečiai patyrė pasaulinio klimato pokyčius – nuo ledynmečių iki šiltųjų laikotarpių, net šiek tiek karštesnių nei dabar.
Neandertaliečiai klestėjo stepėse arba šiltuose miškuose, o jų anatomija galėjo padėti medžioti miškuose. 2021 m. paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad neandertaliečiai, gyvenę miškingame ežerų baseine dabartinėje Vokietijoje maždaug prieš 123 000 metų, degindami ar kirsdami augmeniją net galėjo keisti kraštovaizdį. Kitame 2023 m. tos pačios komandos atliktame tyrime teigiama, kad neandertaliečiai medžiojo milžiniškus dramblius, o šie didžiuliai maisto šaltiniai galėjo išlaikyti palyginti dideles žmonių grupes.
Kaip atrodė neandertaliečiai?
Šiaip jau neandertaliečiai buvo labai panašūs į mus. Jei pažiūrėtumėte į tokį žmogų iš nugaros, greičiausiai pamatytumėte žmogaus figūrą, galbūt šiek tiek žemesnio ūgio, bet vaikščiojantį visiškai tiesiai. Vis dėlto neandertaliečiui atsisukus pradėtumėte matyti aiškius skirtumus.
Neandertaliečių kaukolės ir smegenys buvo didelės kaip ir mūsų, skyrėsi ir forma: jų galvos buvo pailgesnės, o ne rutulio formos – o kaktos ir viršugalviai žemesni. Jų smegenų vidinė struktūra taip pat skyrėsi nuo mūsų. Mokslininkai yra nustatę ir daugiau anatominių detalių, skiriančių neandertaliečius nuo H. sapiens – bet paaiškinti, kodėl jie atrodė kitaip, vis dar sudėtinga.
Kai kurie bruožai – pavyzdžiui, dideli jų šonkaulių lankai ar nosys – gali būti susiję ne tik su prisitaikymu prie šalčio, bet ir su jų fiziškai intensyviu gyvenimo būdu, kaip aprašyta 2018 m. žurnale „Proceedings of the Royal Society 'B'“ paskelbtame mokslininkų tyrime.
Ką valgė neandertaliečiai?
Neandertaliečiai daugiausia valgė mėsą – dažniausiai stambių ir vidutinių žvėrių, tačiau jų valgiaraštyje taip pat buvo paukščių, triušių ir net jūros pakrantėje rasto maisto. Daugėja įrodymų, kad kartais jie valgė ir augalus. Neandertaliečiai gamino ir naudojo įrankius medžioklei ir maisto paieškai: archeologai rado veiksmingų medinių svaidomųjų iečių ir kasimo lazdų. Aštriais akmeniniais įrankiais buvo skerdžiami sumedžioti gyvūnai, o 2023 m. atliktas tyrimas rodo, kad neandertaliečiai ne tik gamino gyvūninį maistą, bet ir apdorojo bei virė kai kuriuos augalus.
Kaip atrodė neandertaliečių kultūra?
Neandertaliečiai buvo įgudę akmens ir organinių medžiagų, įskaitant medieną ir kaulus, apdirbėjai. Jie puikiai išmanė uolienų skaldymą ir ilgainiui sukūrė daugybę būdų įvairiems akmeniniams įrankiams gaminti. Neandertaliečiai taip pat gamino ankstyviausią žinomą sintetinę medžiagą – beržo degutą – ir naudojo ją kaip klijus bei medžiagą įrankių rankenoms, rodo kelių vietovių duomenys.
Taip pat daugėja įrodymų, kad neandertaliečių domėjimasis medžiagomis neapsiribojo vien tik kasdieniu išgyvenimu. Kartais jie graviruodavo kaulus, o kriaukles ir erelių nagus padengdavo mineraliniais pigmentais. Kai kurie tyrėjai teigia, kad neandertaliečiai Pirėnų pusiasalyje piešė ant urvų sienų, o 2021 m. PNAS žurnale paskelbtame tyrime skelbiama, kad vienoje iš radimviečių – Cueva de Ardales – neandertaliečių urvo lygiuose taip pat rasta pigmento gabalėlių. Tačiau dar reikia įrodyti, kad jie cheminiu požiūriu atitinka piešinius.
Ar neandertaliečiai kalbėjo?
Mokslininkai iš esmės sutaria, kad neandertaliečiai bendravo balsu, tačiau klausimas, ar jie mokėjo kalbą, išlieka aktualiu. 2021 m. žurnale „Nature Ecology and Evolution“ paskelbto tyrimo duomenimis, jų vidinės ausies anatomija leidžia manyti, kad tam tikra kalba buvo svarbi jų kasdieniame gyvenime – ir jie tikriausiai galėjo skleisti panašų garsų spektrą kaip ir mes.
Remiantis 2023 m. žurnale „PLOS Biology“ pateiktais duomenimis, jie galėjo naudoti atpažįstamus gestus socialinio bendravimo metu, kaip tai darome mes ir mūsų artimi giminaičiai šimpanzės.
Genetiniai tyrimai parodė, kad neandertaliečiai taip pat turėjo FOXP2 geną, kuris, atrodo, yra labai svarbus žmogaus kalbos gebėjimams. Tačiau neandertalietiška geno versija veikė šiek tiek kitaip nei mūsų. Taigi, kaip teigiama 2019 m. apžvalgoje, kol kas negalime daryti aiškių išvadų apie neandertaliečių kalbos ir kalbėjimo sudėtingumą.
Ar žmonės ir neandertaliečiai poravosi? 2010 m. žurnale „Science“ paskelbtame tyrime pateikti pirmieji DNR įrodymai, kad neandertaliečiai seniai poravosi su gyvų žmonių protėviais. 2014 m. atliktas tyrimas rodo, kad gali būti išlikę iki 50 proc. pirminio neandertaliečių genomo, tačiau jis gali būti pasiskirstęs į skirtingas dalis tarp visų šiandien gyvenančių žmonių. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kilę ne iš Užsachario Afrikos, turi maždaug 1–2,4 proc. neandertaliečių kilmės DNR. 2020 m. žurnale „Cell“ publikuotame tyrime nustatyta, kad žmonių, kilusių iš Užsacharės, neandertaliečių DNR yra nedideli kiekiai, kuriuos jie tikriausiai įgijo, kai žmonės iš Eurazijos daug vėliau migravo į Afriką.
Atrodo, kad neandertaliečių genai šiuolaikiniuose žmonėse atsirado iš vieno poravimosi etapo maždaug prieš 55–60 tūkst. metų, tačiau iš Homo sapiens fosilijų DNR žinome, kad poravimasis vyko ir vėliau, maždaug prieš 40–45 tūkst. metų, prieš pat neandertaliečių išnykimą. Daug senesnių neandertaliečių fosilijų genetiniai duomenys taip pat byloja, kad prieš 100 000–200 000 metų vyko ir kur kas senesni susitikimai su Homo sapiens – tačiau iš tų laikų neišliko jokių genetinių poravimosi pėdsakų.
Mokslininkai palygino neandertaliečių DNR su šiuolaikinių žmonių DNR – kad geriau suprastų, kaip neandertaliečių genai lemia gyvų žmonių bruožus. Kai kurie iš labiausiai išlikusių genų yra susiję su imunitetu – o tai logiška, nes per 300 000 metų neandertaliečiai įgijo atsparumą vietiniams Eurazijos patogenams, kuris galėjo būti naudingas H. sapiens žmonėms, pirmą kartą atklydusiems į žemyną. Be to, panašu, kad dar vienas neandertaliečių genetinis palikimas skatina vaisingumą ir apsaugo nuo persileidimų.
Vis dėlto dar vienas poveikis gali būti subtilus. Pavyzdžiui, 2018 m. žurnale „Current Biology“ atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys tam tikrų neandertaliečių genų variantų, pasižymi tam tikrais smegenų formos skirtumais – tačiau ne tokiais, kad juos sutikę pastebėtumėte.
Kai kurie istoriškai naudingi dalykai šiandien gali turėti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, dėl vieno neandertaliečių genetinio varianto šiandien žmonės yra jautresni skausmui, o tai gali lemti greitesnį senėjimą. 2023 m. atliktame tyrime nustatyta, kad neandertaliečių DNR yra glaudžiai susijusi su „vikingų liga“, arba Dupuytreno kontraktūra, o 2014 m. žurnale „Nature“ atliktame tyrime neandertaliečių genai susieti su vilklige, Krono liga ir kitais autoimuniniais sutrikimais.
O 2020 m. mokslininkai pranešė, kad dėl vieno konkretaus neandertaliečių genetinio varianto tikimybė sunkiai susirgti COVID-19 yra dvigubai didesnė, o paveldėjus dvi kopijas rizika dar didesnė. Tačiau vaizdas šioje srityje sudėtingas. 2021 m. žurnale PNAS publikuotas tyrimas parodė, kad kitas neandertaliečio genas suteikia apsaugą nuo sunkios COVID-19 formos.
Kodėl neandertaliečiai išnyko?
Nepaisant jų genetinio palikimo šiuolaikiniams žmonėms, neandertaliečiai, kaip išskirtinis homininų tipas, išnyko maždaug prieš 40 000 metų. Kodėl taip atsitiko, lieka didelis klausimas.
Pagrindinis įtariamasis – klimatas. Daugelyje tyrimų, įskaitant 2022 m. paskelbtą žurnale „Nature Ecology and Evolution“, nustatyta, kad sparti klimato kaita turėjo įtakos neandertaliečių aplinkai ir jų medžiojamiems gyvūnams per paskutinius 10 000 jų egzistavimo metų. Vis dėlto anksčiau neandertaliečiai išgyveno nestabilų klimatą ir kraštutinumus neišmirdami. Kiti teigia, kad H. sapiens atkeliavus į Euraziją, mūsų protėviai konkuravo su neandertaliečiais dėl buveinių ir grobio. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad ankstyvosios mūsų rūšies populiacijos jau buvo Eurazijoje bent 100 000 metų anksčiau, nei manyta anksčiau, ir Australiją pasiekė prieš 60 000 metų. Be to, neturime jokių archeologinių įrodymų apie šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių konfliktus.
Labiau tikėtina, kad neandertaliečius išnykimą lėmė daugelis veiksnių. Jie gyveno palyginti nedidelėse ir izoliuotose bendruomenėse ir greičiausiai susidūrė su iššūkiais, kurie buvo skirtingi visame jų plačiame geografiniame areale. Taigi jiems galėjo kilti didesnė „lėto“ išnykimo rizika, rodo du 2019 m. tyrimai. Tikroji neandertaliečių „pabaiga“ tikriausiai buvo veikiau tylus nykimas, o ne dramatiškas finalas.
Parengta pagal „Live Science“.
