Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų augimas – vienas didžiausių ES
Kaip skelbiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išplatintame pranešime, „Eurostat“ sudarė prognozę, kaip ES valstybėse keisis vyresnio amžiaus gyventojų dalis. Skelbiama, kad 2001 metais 16 proc. ES šalių gyventojų sudarė 65 metų ar vyresni asmenys. 2020 šis skaičius pakilo iki 21 proc. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis pasieks 30 proc.
Lietuva šioje projekcijoje – 5 vietoje. 2020 metais 20 proc. Lietuvos gyventojų sudarė 65 ir vyresni asmenys. Skaičiuojama, kad 2050 metais šis skaičius pasieks 32 proc.
Pirmąsias vietas sąraše užima Graikija, Portugalija ir Italija su 34 proc. bei Ispanija su 33 proc.
Skaitmeninio raštingumo lygis
FRA atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų naudojimosi internetu rodikliai – 19-oje vietoje ir yra žemiau ES vidurkio. 2021 m. duomenimis, 80 proc. 55 – 64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių yra naudojęsi internetu. Tačiau 65 – 74 m. amžiaus grupės gyventojų skaičiai daug mažesni – tik 56 proc. per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu.
Remdamiesi šiais duomenimis, FRA ataskaitos rengėjai spėja, kad 75 m. ir vyresnių gyventojų, grupė galimai yra dar prastesnėje situacijoje, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Tuo tarpu ES vidurkis siekia 86 proc. 55 – 64 m. amžiaus žmonių ir 68 proc. 65 – 74 m. amžiaus žmonių, teigusių, kad per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu.
FRA taip pat atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, statistiką. ES valstybėse net 3 iš 4 vyresnio amžiaus gyventojų šių įgūdžių neturi.
Šioje srityje Lietuva taip pat gerokai žemiau ES vidurkio. Lietuvoje 55 – 64 m. amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi 31 proc. žmonių (ES vidurkis – 42 proc.), o 65 – 74 m. amžiaus grupėje – tik 13 proc. žmonių (ES vidurkis – 25 proc.).
Kaip pasireiškia skaitmeninė atskirtis?
Skaitmeninė atskirtis, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dažnai gali būti suprantama tik kaip įgūdžių naudotis naujausiomis technologijomis trūkumas, tačiau iš tiesų tai apima daug daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą.
Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių, pažymima tarnybos pranešime.
„Duomenys aiškiai rodo, kad net jei sparčiai judame link didesnės skaitmenizacijos, o išmaniųjų technologijų sprendimus taikome daugelyje gyvenimo sričių, vyresnio amžiaus žmonės patiria riziką būti atskirti“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė.
„Ši rizika išryškėja ir mūsų tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – pridūrė M. Kolinytė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja atkreipė dėmesį, kad skaitmeninę atskirtį didinti gali ir kiti sprendimai.
„Yra specialių programų, pagal kurias Lietuvoje vyresnio amžiaus žmones naudotis technologijomis moko bibliotekos, jos taip pat yra viena retų vietų, kur galima nemokamai naudotis kompiuteriais ir internetu. Tačiau pastaruoju metu įvyko ne vienas viešųjų bibliotekų uždarymas – pavyzdžiui, šiemet Marijampolės savivaldybėje nuspręsta uždaryti 8 bibliotekas, Lazdijų rajone – tris. Tai daro įtaką skaitmeninei atskirčiai“, – akcentavo ji.
Ko imasi kitos šalys?
Tyrimo duomenimis, ES įsipareigojo skaitmeninzacijos pokyčius vykdyti taip, kad niekas neliktų užribyje, tačiau tik šešios ES valstybės (Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija) bei Šiaurės Makedonija savo teisiniuose dokumentuose įtraukia skaitmeninės atskirties rizikas ir pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip didinti skaitmeninę įtrauktį.
„Akivaizdu, jog dažnas įspūdis, kad skaitmenizacija viską supaprastina – apgaulingas. Žmonių grupė, kurią šie procesai veikia neigiamai, yra didelė“, – pabrėžė M. Kolinytė.
