Rusijos Federacijos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms pristatyti pirmieji šeši serijinės gamybos naikintuvai „MiG-35S“. Tai reiškia, kad gana nedidelė kovinių reaktyvinių lėktuvų partija buvo gaminama penkerius metus – nes užsakymas buvo pateiktas dar 2018 m.
„MiG-35S“ – tai dar viena „MiG-29“ modernizacija, o pirmojo tokio lėktuvo skrydžio data – 2017 m. Iš pradžių orlaivis buvo pozicionuojamas kaip eksportui skirtas produktas, o Oro ir kosmoso pajėgos nebuvo labai suinteresuotos juos įsigyti sau.
Verta pastebėti, kad pastaruosius keliasdešimt metų Maskva labiau vystė „Suchoj“ orlaivių platformą. Konstruktorių biuras gavo užsakymų pagaminti šimtus „Su-30“, „Su-34“, „Su-35“ ir modernizuoti senstančius „Su-27“ reaktyvinius lėktuvus.
Tuo tarpu „MiG“ užsiėmė tik mažesniais kontraktais – pavyzdžiui, 2015–2016 m. pateiktu 16 (kituose šaltiniuose – 12) lėktuvų „MiG-29SMT“ užsakymu. Neišvengiamai lėktuvais „MiG-29“ skraidę oro daliniai Rusijoje palaipsniui perėjo prie „Su-30“ arba „Su-35“.
Šešių „MiG-35S“ užsakymas nuosavoms oro pajėgoms greičiausiai buvo susijęs su tuo, kad 2010-ųjų pabaigoje Rusija bandė parduoti šį orlaivį į užsienį. Tradiciškai 2017 m. Maskva paskelbė, kad „MiG-35“ domisi mažiausiai 30 pasaulio šalių, o didelis kontraktas su Indija buvo beveik ranka pasiekiamas.
Tačiau galiausiai šiuos „MiG-35“ vis dar bandoma parduoti Indijai, o kitų potencialių pirkėjų nuo to laiko neatsirado.
Iš esmės „MiG-35“ yra daugiau prekės ženklas rinkodaros tikslais. Nes po nauju pavadinimu slepiasi tas pats „MiG-29“ – nors, žinoma, su kai kuriais tikrai reikšmingais patobulinimais, kuriais siekiama jį pakelti iki 4+ kartos naikintuvo lygio. Taigi, būtų teisingiau šiuos lėktuvus vadinti senesniu kodiniu pavadinimu – „MiG-29M2“.
Modernizuotas naikintuvas gavo sparnus su padidinta mechanizacija ir sparnų moju, buvo integruota naujai sukurta radiolokacinė sistema „Žuk“ (tačiau vis dar nežinoma, ar tai „Žuk-A“ versija su aktyviąja elektroniniu būdu nuskaitomu antenų masyvu, ar „Žuk-M“ su paprastesne antena), įdiegta elektroninės kovos sistema, atnaujintas variklis „RD-33“, taip pat iš dalies skaitmenizuotos sistemos ir integruoti nauji ginklai, įskaitant skirtus „oras-oras“ atakoms .
Akivaizdu, kad, palyginti su sovietiniu „MiG-29“, „MiG-35S“ galimybės yra kur kas platesnės – tačiau jie vis dar negali konkuruoti su sunkesniais „Su-30“ ar „Su-35“. Dar blogiau, kad pastarieji du jau seniai pradėti masiškai gaminti. Tai duoda pagrindo manyti, kad „MiG-35S“ iš tikrųjų neras vietos Rusijos oro ir kosmoso pajėgose.
Šiuo metu Rusijos oro ir kosmoso pajėgose „MiG-29“ ir jų modifikacijos dažniausiai laikomi mokymo centruose, akrobatinio skraidymo komandoje „Striži“), lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“ aviacijos grupėje ir eksperimentiniame aviacijos pulke Lipecke. Taip pat yra keletas kovinės tarnybos lėktuvų, tarnaujančių Rusijos aviacijos bazėje Armėnijoje.
Šiame kontekste verta priminti, kad 2014 m. „MiG“ serijos lėktuvų gamintojas „Mikojan“ paskelbė, jog tikisi gauti šimto „MiG-35S“ užsakymą.
Galiausiai, nors vis dar išlieka menka tikimybė, kad Kremlius dėl didėjančio kovinių lėktuvų trūkumo nuspręs atsigręžti į pigesnius „MiG-35S“, „Su“ serijos lėktuvų gamyba vis dar yra nusistovėjusi – ir, kaip teigia Maskva, ji nuolat plečiasi.
Kita vertus, „MiG-35“ gamybos tempų didinimas daugiau nei šešiais naikintuvais per penkerius metus kaip skubios problemos sprendimas nėra labai perspektyvus, bent jau artimiausiu metu jis turėtų būti neįmanomas.
„MiG-35“ specifikacijos:
- Didžiausias kilimo svoris: 24 500 kg
- Didžiausia naudingoji apkrova: 6500 kg
- Ginkluotės tvirtinimo taškų skaičius: 9
- Varikliai: 2 x „RD-33“, „3M“ serijos
- Didžiausias greitis: 2 100 km/val.
- Efektyvus skrydžio aukštis: 16 km
- Didžiausias skrydžio nuotolis: 3000 km
- Parengta pagal „Defense Express“.
