Pasak Londono archeologijos muziejaus (angl. Museum of London Archaeology, MOLA), katapulta, pavadinta „Royal Aircraft Establishment (RAE) Mark III“ ir esanti Oksfordšyre, pietryčių Anglijoje, buvo suprojektuota taip, kad taupytų karo lėktuvų degalus ir leistų kurti trumpesnius nei įprastus oro uostų kilimo ir tūpimo takus.
Tačiau 1938–1940 m. sukurtas prototipas niekada nebuvo naudojamas. Vėliau įrenginys buvo užkastas, o 1941 m. virš jo įrengtas įprastas kilimo ir tūpimo takas. Tačiau jo konstrukcija padėjo pagrindą kitoms katapultų sistemoms, įskaitant 1941 m. katapultinį lėktuvnešį (angl. catapult aircraft merchant, CAM), teigiama spalio 9 d. MOLA išplatintame pranešime.
Naujai atkasta katapultos „konstrukcija primena mums apie sparčius eksperimentus ir naujoves tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metais“, pareiškime teigia MOLA darbuotoja Susan Porter.
Archeologai atkasė katapultą per kasinėjimus, vykdomus prieš statybas Harvelo mokslo ir inovacijų miestelyje, kuriame sutelktos vyriausybinės, akademinės ir pramoninės mokslinių tyrimų grupės. Kasinėjimai atskleidė katapultos vidinę konstrukciją ir parodė, kad objekte buvo įrengtas pasukamoji platforma. Šis pasukamoji platforma nukreipdavo orlaivius į vieną iš dviejų betoninių kilimo ir tūpimo takų, kurių ilgis siekė vos 82 m. Tuo tarpu šiuolaikiniai pakilimo ir nusileidimo takai, skirti mažesniems nei 90 tonų lėktuvams, yra bent 1829 m ilgio.
Tačiau prototipas niekada tinkamai neveikė, iš dalies dėl to, kad jis netiko bombonešiams, kuriuos turėjo paleisti. Po to, kai katapultos buvo atsisakyta ir karas baigėsi, katapulta liko užkasta iki dabartinių kasinėjimų.
Kitų kasinėjimų metu vietovėje aptiktas kitas netoliese esantis lėktuvų kilimo ir tūpimo takas ir anksčiau nežinotas šaudymo įrenginys, turėjęs saugoti lėktuvų kilimo ir tūpimo taką nuo atakų, teigiama pranešime.
Tyrėjai panaudojo šimtus nuotraukų ir tūkstančius katapultos matavimų, kad sukurtų skaitmeninį 3D sistemos modelį, kurį galima pamatyti internete.
Parengta pagal „Live Science“.
