Vakarai pasirinko dar vieną pragmatišką būdą sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą: ėmėsi kurti senų Varšuvos pakto tipo paleidimo platformų hibridus ir daryti juos tinkamais šaudyti vakarietiškomis raketomis.
Projektas, pavadintas „FrankenSAM“, yra vienas iš tokių Jungtinių Valstijų inicijuotų bandymų. Iš to, ką žinoma iki šiol, tai yra trejopa programa, kurios tikslas – integruoti raketas „RIM-7 Sea Sparrow“ į sovietinės konstrukcijos raketų sistemų „žemė-oras“ arsenalą „Buk“. Toliau – „AIM-9M“ integravimas su sovietiniu radaru, taip pat dar vienas projektas, kuris laikomas paslaptyje, bet įvardijamas kaip pats pajėgiausias.
„The New York Times“ gavo informacijos apie „FrankenSAM“ pažangą. Po mėnesį trukusių bandymų du iš trijų projektų sėkmingai įveikti, o kitas šiuo metu net tiekiamas Ukrainos kariuomenei.
„Buk“ su „jūros žvirbliais“
Cituodami Ukrainos parlamento narę Oleksandrą Ustinovą, žurnalistai teigia, kad neseniai į Ukrainą atvyko pirmosios pakeistos „Buk“ sistemos. Šios sistemos buvo pritaikytos paleisti raketas „RIM-7 Sea Sparrow“ – iš esmės tai jūrinė „AIM-7“ versija „jūra-oras“. Ukrainos pareigūnas nurodė ir įvardytų hibridinių sistemų skaičių ir jų „gamybos“ tempus: per mėnesį JAV specialistai modifikavo penkis „Buk“, o dar 17 laukia – nes Ukraina ruošiasi jas išsiųsti į JAV.
Greičiausiai O. Ustimova turi omenyje tai, kad šią pradinę partiją sudaro 22 sistemos „Buk“ paleidimo įrenginiai „9A310“ – visi jie rusiškų sparnuotųjų raketų, sprogstamųjų dronų ir lėktuvų numušimui galės naudoti raketas „RIM-7“. Esant dabartiniam tempui, likusios 17 paleidimo įrenginių gali būti pristatytos iki ateinančios žiemos pabaigos.
Vėliau ši modifikacija palaipsniui gali būti atlikta ir visose Ukrainos ginkluotosiose pajėgose naudojamose „Buk“ sistemose.
Praktiškai šis kapitalinis remontas reiškia, kad „Buk“ vietoj standartinių „9М38“ raketų bus naudojamos „RIM-7“. Po tokios transformacijos kovinis nuotolis bus 20 km, o aukščio riba – 15 km. Palyginimui, „9М38“ gali naikinti taikinius 30 km atstumu, tačiau ji yra tris kartus sunkesnė (690 kg, palyginti su 230 kg sveriančiomis „RIM-7“), dviem metrais ilgesnė ir dvigubai platesnė. Kita vertus, dėl to, kad „RIM-7“ yra kompaktiškesnė, į vieną paleidimo įrenginį galima pakrauti daugiau raketų.
Pats adaptavimo procesas iš tikrųjų yra gana paprastas. Tiek „RIM-7“, tiek „9М38“ naudoja pusiau aktyvų lazerinį nukreipimą. Tai reiškia, kad visas uždavinys yra padaryti taip, kad raketa matytų radaro „9S35“ pateiktą taikinio žymėjimą taip, tarsi tai būtų radaras „Mk 115“, „Mk 95“ arba „Mk 23“. Yra net galimybė, kad dažniai ir moduliacija yra tokie patys – bet gal vis dėlto standartinis radaras buvo pakeistas ir į „Buk“ sistemą integruotas naujas.
„AIM-9M“ su sovietiniu radaru
Šio tipo „FrankenSAM“ tikriausiai yra dar paprastesnis – nes „AIM-9M“ nereikia apšviesti taikinio, o raketos pasikliauja savo nukreipimo galvute. Tai reiškia, kad viskas, ką sistemos operatorius turi padaryti su šia raketa, tai parodyti taikinį, užprogramuoti nukreipimo galvutę, leisti raketai užfiksuoti taikinį ir paspausti paleidimo mygtuką.
Paprasčiau tariant, „AIM-9M“ nedaug kuo skiriasi nuo „MIM-72 Chaparral“. Pastaroji dabar jau pasenusi JAV sukurta priešlėktuvinė sistema galėjo naudoti tiksliai sureguliuotas „AIM-9D“ raketas ir naikinti taikinius 5 km atstumu, iki 4 km aukštyje.
„AIM-9M“ paleidimo įrenginio važiuoklė beveik nekelia problemų, nes šios raketos matmenys gana nedideli: apie 85 kg svorio, 3 m ilgio, 127 mm skersmens, o sparnų plotis – 279 mm.
Be to, JAV anksčiau buvo sumanę sukurti trumpojo nuotolio SAM (angl. Surface-to-air missile, liet. Žemė-oras) sistemą, kuri iš „Stryker MSL“ paleistų pažangesnes raketas „AIM-9X“. Tačiau galiausiai šios koncepcijos atsisakė, o vietoj to pagamino transporto priemonę, pavadintą „Stryker A1 M-SHORAD“ – apginkluotą priešlėktuvinėmis raketomis „AGM-114L Longbow Hellfire“ ir „Stinger“.
Kitaip tariant, „AIM-9M“ paleidimui tinka tiek moderni optinė taikiklio stotelė, tiek paprastas taikiklis. Čia svarbu tai, kas buvo minima apie sovietinio radaro integravimą: tai gali reikšti, kad duomenys iš radaro bus siunčiami į sistemą, o operatorius automatiškai ir realiuoju laiku gaus informaciją (visą arba iš dalies) apie taikinio tipą, kursą, aukštį ir greitį.
Toks sprendimas, kai paleidimo įrenginys pasisuka į taikinį, buvo įgyvendintas JAV sukurtoje priešlėktuvinės gynybos sistemoje „AN/TWQ-1 Avenger“ – ir tai gerokai palengvina operatoriaus darbą.
Taip pat yra galimybė integruoti „AIM-9M“ į jau esamą priešlėktuvinės gynybos sistemą – pavyzdžiui, „Osa“, kuri taikiniui surasti naudos tik savo stebėjimo radarą.
„FrankenSAM“ su „Patriot“ raketomis
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, trečiasis „FrankenSAM“ projektas vis dar bandomas. Jis sėkmingai įveikė pirmąjį tiesioginio šaudymo bandymų etapą, sunaikindamas taikinį – droną. Viskas, ką pavyko sužinoti „New York Times“, yra tai, kad jis gali dislokuoti „Patriot“ raketas „su senesnėmis, šalyje pagamintomis Ukrainos radiolokacinėmis sistemomis“.
Ji apibūdinama kaip galingiausia iš kuriamų SAM sistemų, o pirmasis paruoštas naudoti įrenginys, kartu su papildomomis raketomis „ir kitomis „Patriot“ dalimis“, į Ukrainą turėtų būti atgabentas šią žiemą.
Visoms „Patriot“ raketoms – tiek „GEM-T“ prieš aerodinaminius taikinius, tiek „CRI/MSE“ priešraketinėms raketoms perėmėjoms, pradiniame kovos etape reikia radijo komandinio valdymo, tam jos turi radarus „AN/MPQ-53“, „AN/MPQ-65“ arba naujesnį LTAMDS.
Galutiniame etape „CRI/MSE“ kinetiniai perėmėjai naudoja savo aktyvųjį radarą. Tačiau „GEM-T“ turi radarą, kuris nuolat veikia lygiagrečiai pusiau aktyviu režimu – jis perduoda duomenis apie taikinį pagrindiniam sistemos radarui. Pastarasis lygina iš raketos gautus parametrus su savaisiais ir siunčia komandas atgal raketai.
Tuo pačiu metu galima „atrišti“ raketą nuo radaro. Pavyzdžiui, specialiai tam tikslui buvo sukurta nuotolinio perėmėjo nukreipimo sistema „RIG-360“ (angl. Remote Interceptor Guidance-360). Šiuo metu bandomuoju režimu ji ir naudojama. Tai sistema, skirta radijo komandoms į raketą perduoti iš esmės iš bet kokio tipo šiuolaikinio skaitmeninio radaro. Tačiau kol kas ji veikė tik su „MSE“ – bent jau tiek, kiek žinoma iš atvirų šaltinių.
Beje, Ukraina turi ir modernių savo gamybos radarų, kurie yra visiškai skaitmenizuoti. Tai reiškia, kad galbūt kalbama apie „Patriot“ paleidimo įrenginių su „RIG-360“ ir vieno iš tų ukrainietiškų radarų – pavyzdžiui, „80K6KS1 Feniks“ – sujungimą.
Taip išsprendžiamas pats kebliausias klausimas: Vakarų šalims labai sunku priimti sprendimą dėl kiekvienos „Patriot“ perdavimo, nes „Patriot“ pagaminta labai nedaug. Visavertės „Patriot“ sistemos tikrai yra aukso vertės, nes šiuo metu visose JAV ginkluotosiose pajėgose yra tik tokių 60 sistemų. Kita vertus, daug greičiau galima perduoti tik paleidimo įrenginius, krovimo/užtaisymo ir kelias pagalbines transporto priemones be „branduolio“ – „AN/MPQ-53“ arba „AN/MPQ-65“ radarų.
Parengta pagal „Defense Express“.
